Pasak KTE valdybos pirmininko Rimando Stonio, tokia situacija susidarė, nes delsiama patvirtinti Nacionalinę šilumos ūkio plėtros programą, kurioje būrų numatyta parama naujų kogeneracinių elektrinių statybai ir joje nebūtų diskriminuojamos privatūs gamintojai.
„Be paramos pastatyti naują elektrinę neįmanoma“, – įsitikinęs R.Stonys.
Verslininko nuomone, valdžia turėtų apsispręsti, ar valstybė pati nori gaminti elektros energiją, ar ją importuos.
Pasak jo, parengta konkreti plėtros programa ir jau 2015 metų rudenį KTE turėjo pradėti šilumos gamybai naudoti biokurą, tačiau šalies valdžia proteguoja valstybės valdomą bendrovę „Lietuvos energija“ ir stabdo privataus kapitalo investicijas. Dėl šio delsimo kauniečiai jau prarado apie 150 mln. litų.
KTE generalinis direktorius Evaldas Paulavičius pranešė, kad įmonė yra parengusi porą galimų investicinių projektų – esamų įrenginių pritaikymas deginti šiaudų granules arba naujo biokuro bloko statyba. Pastarasis projektas kainuotų 500 mln. litų, pritaikymas deginti šiaudų granules – 340 mln. litų.
Projektams vykdyti strategiškai itin palanki KTE vieta, kurioje dėl parengtos infrastruktūros tą patį tikslą galima pasiekti išleidus mažiausiai investicijų.
Pasak E.Paulavičiaus, nepradėjus vykdyti šių investicinių projektų ateityje KTE grėstų net uždarymas, mat kurui dabar naudojamos tik dujos.
Bendrovė „Lietuvos energija“ anksčiau jau paskelbė apie planus kartu su šilumos tiekėja „Kauno energija“ įrengti naują biokurą naudojančią elektrinę Petrašiūnų rajone.
Per metus KTE gaminama šiluma vis tik atpigo 16 proc. ir taip atsitiko dėl atpigusių dujų. Šis kainų skirtumas kauniečiams leido sutaupyti apie 30 mln. litų.
