Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) gaminama šiluma gali atpigti 40 procentų. Apie tai paskelbė KTE valdybos pirmininkas Rimandas Stonys. Tačiau kauniečių planus žlugdo tai, kad valdžia diskriminuoja privataus kapitalo įmones.
Pasak R.Stonio, delsiama patvirtinti Nacionalinę šilumos ūkio plėtros programą, kurioje būtų numatyta parama naujų kogeneracinių elektrinių statybai, o privatininkai neliktų nuošalyje.
Elektrinę teks uždaryti?
„Be paramos pastatyti naujos elektrinės neįmanoma“, – įsitikinęs R.Stonys. Verslininko nuomone, valdžia turėtų apsispręsti, ar valstybė pati nori gaminti elektros energiją, ar ją importuoti.
Pasak jo, jau 2015-ųjų rudenį KTE galėjo pradėti naudoti biokurą, bet šalies valdžia stumia jos pačios valdomą bendrovę „Lietuvos energija“ ir stabdo privataus kapitalo investicijas. Dėl to delsimo kauniečiai jau prarado apie 150 mln. litų.
KTE generalinis direktorius Evaldas Paulavičius sakė, kad įmonė yra parengusi porą galimų investicinių projektų: pritaikyti esamus įrenginius deginti šiaudų granules arba statyti naują biokuro bloką.
Pastarasis projektas kainuotų 500 milijonų litų, pritaikymas deginti šiaudų granules – 340 mln. litų.
Projektams vykdyti strategiškai itin palanki KTE vieta, kurioje dėl parengtos infrastruktūros tą patį tikslą galima pasiekti išleidus mažiausiai investicijų.
Anot E.Paulavičiaus, nepradėjus vykdyti šių investicinių projektų ateityje KTE grėstų net uždarymas, mat dabar naudojamos tiktai dujos.
Valdžia atvėrė kortas
Premjeras A.Butkevičius neslėpė, kad iš tiesų ketinama šilumos ūkį perduoti į valstybės rankas. Tiksliau – įmonių grupei „Lietuvos energija“.
„Ši Vyriausybė ir Seimo dauguma yra apsisprendusi: šildymo verslas turi būti valdomas valstybės, nes tai yra monopolinė paslauga, svarbi gyventojams“, – vakar sakė ministrų kabineto vadovas, panašiai kalbėjęs jau prieš metus.
Anot jo, Vyriausybės paskirta įmonė formuos viso šilumos ūkio strategiją Lietuvoje. Esą taip daroma Estijoje, Skandinavijoje ar Vokietijoje.
Lietuvoje ketinama sukurti specialią bendrovę, kurią kontroliuotų „Lietuvos energija“, o ateityje būtų pritraukta ir privataus kapitalo.
Pasak A.Butkevičiaus, taip šildymą Kaune ir Vilniuje būtų galima atpiginti apie 30 proc.
Reikėtų milijardų litų
„Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas aiškino, kad, išankstiniais skaičiavimais, į Vilniaus šilumos ūkį reikėtų investuoti daugiau kaip 1 milijardą litų, o į Kauno – apie 500–600 milijonų litų.
Pasak jo, valstybė išlaikytų šilumos ūkio kontrolę, tačiau taip pat būtų siekiama pritraukti ir privačių investicijų. Lėšų tikimasi gauti ir iš ES fondų.
Jau anksčiau skelbta, kad „Lietuvos energija“ planuoja įgyvendinti bendrą projektą su „Kauno energija“ ir atnaujinti Petrašiūnų elektrinę. Čia galėtų būti įrengta 60 megavatų galios kogeneracinė elektrinė.
„Lietuvos energija“ taip pat ketina investuoti į naują biokuru kūrenamą kogeneracinę jėgainę Vilniuje.
