Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė eina buvusio energetikos ministro Arvydo Sekmoko pėdomis. Dabartinė valdžia, kaip ir buvusioji, siekia, kad šilumos ūkis būtų valdomas tik valstybės, rašo „Lietuvos rytas“.
Tad neabejojama, kad valdantieji ir vėl susidurs su milžinišku spaudimu to nedaryti, pasipils savivaldybių merų kritika.
Skiriasi tik detalės
„Valstybinis operatorius turėtų perimti šilumos ūkio valdymą iš savivaldybių, jis skelbtų aukcionus pirkti šilumą ir pirktų ją iš tų tiekėjų, kurie šilumą tiekia pigiausiai“, – 2012-ųjų rugsėjį kalbėjo tuometis energetikos ministras A.Sekmokas.
„Šilumos sektorius turi būti valdomas valstybės, nes tai yra monopolinė paslauga, tai yra svarbu gyventojams“, – iš esmės apie tą patį kalba ir dabartinis premjeras A.Butkevičius.
Idėja ta pati, tik priemonės šiek tiek skiriasi. A.Sekmokas siūlė kurti bendrą šilumos tinklų įmonę, taip pat neleisti šilumos bendrovių išnuomoti privačioms įmonės, o pasibaigus sutarčiai – jų nepratęsti.
Tuo metu A.Butkevičius kalba apie „specialią bendrovę“, kuri ir valdytų šilumos ūkius.
Valstybė, pasak reformos autorių, galėtų turėti ne mažiau kaip 51 proc. šios įmonės akcijų. Naujai bendrovei atitektų visi neišnuomoti, savivaldybėms priklausantys šilumos ūkiai. O anksčiau išnuomotos bendrovės būtų perimtos tada, kai baigtųsi sutartys su verslininkais.
Valdžia kol kas žada, kad šiluma pirmiausia pigs Vilniui ir Kaunui, nes pirmiausia šių miestų šilumos įmonės atiteks valstybinei bendrovei.
Idėja mirė dar negimusi
Bet A.Sekmoko siūlyta reforma mirė dar įsčiose. Naujovė buvo pristatyta likus tik pusantro mėnesio iki tuometės Vyriausybės darbo pabaigos.
Tad naujajame Seime jos niekas net nesvarstė, o energetikos ministras grįžo į privatų verslą.
Dabartinis premjeras A.Butkevičius apie tai, kad šilumos ūkį turėtų valdyti valstybė, užsiminė dar prieš metus. Dabar jis kalba konkrečiau: specialiąją bendrovę valdytų „Lietuvos energija“, taip pat būtų pritraukta privataus kapitalo.
Panašiai postringavo ir ankstesnis ministras A.Sekmokas.
Jis taip pat užsiminė apie privatininkų investicijas, tačiau skundėsi, kad šia idėja verslininkai nesidomi.
Ekspertai įsitikinę, kad skirtingų stovyklų atstovai A.Sekmokas ir A.Butkevičius siūlo tą pačią idėją. Tad ar galima prognozuoti, kad dabar siūloma reforma bus negailestingai sutrypta kaip ir 2012 metais?
Nuomonės nepakeitė
„Tai – pasityčiojimas iš savivaldybių. Mes galėsime tiktai skelbti šildymo sezono pradžią ir pabaigą. Regis, tokių reformų idėja kilo žmogui, visiškai nesusipažinusiam su šilumos gamyba“, – užpernai piktinosi Druskininkų meras socialdemokratas Ričardas Malinauskas.
Tuomet miestų ir rajono merai kreipėsi į Vyriausybę ir ją įspėjo, kad nauja revoliucija gali turėti nepataisomų pasekmių.
Ar panašios reakcijos sulauks ir premjero siūloma reforma? Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas R.Malinauskas nuomonės nepakeitė: „Dėl to, kad pasikeis šeimininkas, problemų šilumos ūkyje nesumažės.“
Anot jo, jei būtų užtikrinta, kad gyventojams šiluma atpigs, Lietuvos merai sutiktų su tokia reforma. Bet R.Malinauskas Vyriausybės siūlymuose įžvelgė diskriminacijos požymių.
„Kodėl tik šilumos ūkyje privatininkai yra blogis? O kaip, pavyzdžiui, dėl geriamojo vandens tiekimo? Arba atliekų išvežimo?
Tada turime nuspręsti, kad į šias sritis iš viso neįleisime jokio verslo. Negalime išskirti tik šilumininkų“, – samprotavo Druskininkų meras.
Atims tai, ką sukūrė?
Keista idėja, panaši į tą, kurią siūlė A.Sekmokas. Taip Vyriausybės užmačias įvertino Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Jankauskas.
„Iš esmės tik dviejuose miestuose nėra didesnių pokyčių – Vilniuje ir Kaune. Kitur jau susitvarkė“, – sakė jis. V.Jankauskas neabejojo, kad ir šį kartą miestų merai priešinsis idėjai.
„Rajonų šilumos įmonės daug investavo į šilumos ūkius, degina biokurą, dirba efektyviai. Tai kaip dabar joms elgtis, kai viskas atiteks valstybinei įmonei?
Antai Utena viena pirmųjų pradėjo tvarkytis, šilumos kaina dabar ten viena žemiausių Lietuvoje. Tačiau negi dabar viską perims valstybės įmonė?“ – stebėjosi V.Jankauskas.
Kiti politikai kol kas tyli
O galbūt ir ši reforma, kaip buvo A.Sekmoko laikais, liks stalčiuose, nes pasipriešinimas bus pernelyg didelis? Kiti Vyriausybės nariai ar patarėjai kol kas tyli.
Dar neaišku, ką apie tai mano ir Energetikos ministerija, iki šiol nepateikusi jokios nuomonės.
„Lietuvos energija“ pasiruošusi
Užtat įmonių grupės „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas jau laukia Vyriausybės nutarimo. „Mes tokios užduoties imsimės“, – sakė jis.
R.Malinauskas atkirto, jog ten, kur tvarkosi tik savivaldybės, reikalai juda kur kas greičiau: „Renovacija pajudėjo tik tada, kai sprendimo teisė atiduota savivaldybėms. Pašalpų mokėjimo tvarka – taip pat.“
Privatininkai užima mažesnę dalį
Lietuvoje 33 centralizuotos šilumos gamybos įmonės priklauso savivaldybėms, dar 26 yra arba išnuomotos verslininkams, arba jiems priklauso. Du penktadaliai gyventojų šilumą gauna iš verslininkų.
Iš verslininkų daugiausia vartotojų aptarnauja „Dalkia“ grupė, jai priklauso sostinei šilumą tiekianti „Vilniaus energija“ ir atokesniuose rajonuose dirbanti „Litesko“.
„E energija“ tiekė šilumą Trakams, Prienams ir Akmenei, o „Fortum Heat Lietuva“ – Švenčionims ir Joniškiui.
