IDDRI duomenimis, skalūnų dujų pakilimas JAV buvo naudingas vietos valstijų ekonomikoms, tačiau bendram Jungtinių Valstijų ekonomikos augimui jo poveikis buvo minimalus. Be to, pastebima, kad smarkus kainų smukimas, susijęs su atrastais skalūnų telkiniais, vargu ar bus ilgalaikis.
Kita vertus, Europoje dėl geologijos, ypatingų ekologinių sumetimų ir didelių laiko sąnaudų telkiniams įsisavinti teigiamas poveikis bus dar mažiau juntamas.
„Pamirštama, kad skalūnų dujų revoliucija JAV tapo įmanoma tik po dešimtmečius trukusių geologinių tyrinėjimų“, – teigiama ataskaitoje. 2000-2010 m. laikotarpiu Jungtinėse Valstijose buvo pragręžta per 17 tūkst. gręžinių, daugiau nei 130 per mėnesį. Europos Sąjungoje iš viso gręžinių, skirtų skalūnų dujoms išgauti, yra 50.
IDDRI prognozėmis, iki 2030-2035 m. ES galės patenkinti savo dujų poreikius iš skalūnų gręžinių 3-10 procentų. Todėl galima daryti išvadą, kad Europos energetikos problemos skalūnų dujos neišspręs.
IDDRI pasiūlymu, ES reikalinga kita strategija, skirta, visų pirma, ekologinėms inovacijoms, energijos efektyvumui ir labiau integruotai vidaus kuro rinkai. Skalūnų dujos gali būti tik viena šios strategijos komponenčių.
Skalūnų dujų „revoliucija“, kilusi Šiaurės Amerikoje naujojo šimtmečio pradžioje, paskatino žymų kuro apimčių padidėjimą vidaus rinkoje ir jo kainų smukimą. Apie 2013-uosius metus JAV jau patenkindavo jau beveik visus savo dujų poreikius ir tapo didžiausia dujų gamintoja pasaulyje. Ir vis dėlto, nors kuro kainos dabar pastebimai mažesnės, nei buvo šios pramonės plėtros pradžioje, per pastaruosius pusantrų dvejus metus jos išaugo, palyginti su kainų minimumais, pasiektais 2012 metais.
