Didžioji dalis grandiozinio projekto, kuris leis Lietuvai išsivaduoti iš dujas iki šiol tiekusios monopolininkės „Gazprom“ gniaužtų, jau įgyvendinta. Nutilo ir projekto kritikų balsai.
Po ilgų diskusijų apsispręsta terminalą statyti ne Būtingėje, bet pietinėje Klaipėdos uosto dalyje, prie Kiaulės Nugaros salos. Taip esą ir saugiau, ir pigiau.
Terminalas miestui netrukdys
Ekspertai paneigė nuogąstavimus, kad miesto pašonėje veiksiantis terminalas – lyg tiksinti bomba.
Nors objektas pripažįstamas potencialiai pavojingu, katastrofos tikimybė, anot specialistų, ne daugiau kaip viena per milijoną metų. Per visą tokių terminalų eksploatavimo istoriją avarijų, kurių pasekmės būtų itin skaudžios, pasaulyje neįvyko.
Teigiama, jog Klaipėdos gyventojai ir svečiai dujų terminalo kaimynystės apskritai neturėtų pajusti. Skaičiuojama, jog per metus dėl jo į uostą atplauks maždaug 30 laivų daugiau negu dabar. Palyginti su planuojama uosto plėtra ir kasmet vis didėjančiais krovos mastais, terminalo veikla bendram judėjimui ir triukšmui lemiamos įtakos neturės.
Spalvą rinko klaipėdiečiai
Dujų terminalas – tai dujų saugykla ant vandens (laivas) ir dujotiekio linija, kuria dujos bus tiekiamos vartotojams.
Pagrindinis terminalo objektas – laivas su išdujinimo įrenginiu jau pastatytas. Projektą įgyvendino norvegų kompanija „Hoegh LNG“, laivas buvo statomas Pietų Korėjos pramonės milžinės „Hyundai Heavy Industries“ laivų statykloje. Čia trečiadienį įvyko laivo krikštynų ceremonija. Laivo krikštamote tapo Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė.
Laivo ilgis 0 294 m, plotis – 46 m, aukštis – 47 m, greitis – 18 mazgų, o grimzlė – 12,5 m.
Laive sumontuotos 4 suskystintosioms dujoms laikyti skirtos talpyklos, bendras jų pajėgumas siekia 170 tūkst. kub. m.
Kaip atrodys laivas, kuris stovės prišvartuotas prie krantinės šalia Kiaulės Nugaros salos, iš dalies galėjo lemti ir Klaipėdos gyventojai. Jie dalyvavo bendrovės „Klaipėdos nafta” surengtoje apklausoje ir iš kelių pasiūlytų laivo korpuso spalvų išrinko jiems labiausiai patikusią – tamsiai mėlyną. Šia spalva Pietų Korėjos meistrai ir nudažė laivą.
„Klaipėdos nafta“ Norvegijos įmonei „Hoegh LNG“ už laivo-saugyklos išperkamąją nuomą 10 metų kasdien mokės maždaug po 400 tūkst. litų. Per dešimtmetį tai sudarys apie 1,8 mlrd. litų. Į šią sumą įskaičiuojama priežiūros, reikalingų detalių tiekimo, operavimo, laivo įgulos darbo kaina. Praėjus 10 metų laikotarpiui, „Klaipėdos nafta“ turės teisę išpirkti laivą.
Prireikė gilinti uosto dugną
Numatyta, jog „Independence“ į Klaipėdos uostą atplauks jau šį rudenį.
Kad terminalo laivas galėtų atplaukti, pirma būtina baigti statyti krantinę, prie kurios jis bus švartuojamas. Tai vienas svarbiausių projekto etapų. 450 m ilgio ir 60 m pločio krantinės statybai žadama skirti 87 mln. litų.
Krantinėje bus įrengtos tvirtinimo, aptarnavimo ir švartavimo platformos. Iki kovo pabaigos numatyta baigti kalti atraminius polius. Krantinės statybos darbus atlieka rangos konkursą laimėjusi latvių bendrovė BMGS. Pagal sutartį kompanija įsipareigojo krantinę užbaigti iki šių metų spalio.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dar vasarą baigė kitus parengiamuosius darbus – pagilino uosto akvatorijos dalį prie Kiaulės Nugaros salos. Kad beveik 300 m ilgio milžinas galėtų saugiai priimti tanklaiviais gabenamas suskystintąsias dujas, prireikė iškasti 16,5 m gylio duobę. Dabar gylis šioje vietoje maždaug 2 metrais didesnis nei didžiojoje uosto akvatorijos dalyje.
Iki šiol Kuršių marių ties Kiaulės Nugara gylis siekė nuo 4 iki 10 m. Olandų kompanija „Van Oord Dredging“, gilinusi ir uosto laivybos kanalą, šioje vietoje iškasė apie pusantro milijono kub. m grunto.
Pagilinti akvatorijos dalį ties Kiaulės Nugara kainavo apie 80 mln. litų. Darbai užtruko beveik keturis mėnesius.
Taip pat kalbama ir apie būtinybę platinti uosto vartus, pro kuriuos įplauks didieji dujas gabensiantys tanklaiviai. Praplėtus įplaukos kanalą būtų užtikrintas saugus šių laivų judėjimas.
Dujotiekis drieksis ir po vandeniu
Prie terminalo laivo „Independence“ dujas gabensiantys tanklaiviai švartuosis vidutiniškai dukart per mėnesį. Atgabentos -161 laipsnio temperatūros gamtinės dujos bus pašildomos iki nulinės temperatūros ir naujai įrengtu aukšto slėgio dujotiekiu keliaus į pietinę miesto dalį, kur pasieks magistralinius dujotiekius.
Dujotiekio ilgis sieks apie 18 kilometrų. Didžioji jo dalis drieksis sausuma, likusi – Kuršių mariomis.
Terminalo pajėgumas – iki 3 mlrd. kub. m dujų per metus, beveik tiek, kiek Lietuva per metus sunaudoja.
Grėsmė aplinkai – minimali
2012 metų birželį parengta dujų terminalo poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita, kurią patvirtino keturios regiono savivaldybės.
Prognozuojama, jog terminalo veikla padidins esamą uostamiesčio oro taršą, tačiau nedaug. Mokslininkų teigimu, kietųjų dalelių koncentracija ore sieks ne daugiau kaip pusę leidžiamos taršos normos, nustatytos gyvenamajai aplinkai. Triukšmas net naktį esą neturėtų trikdyti klaipėdiečių ramybės.
Teigiama, jog nei terminalo statyba, nei veikla neigiamos įtakos neturės ir Kuršių nerijos krantams. Tačiau gali tekti papildomai sutvirtinti Kiaulės Nugaros salos šlaitus. Tam uosto direkcija yra numačiusi lėšų.
Avarijų tikimybė būsimajame terminale, ekspertų vertinimu, labai maža. Nelaimė galėtų įvykti uoste susidūrus laivams ir pažeidus dujų talpyklas. Tačiau stiprus laivų susidūrimas ir jo nulemtas dujų nuotėkis Klaipėdos uoste esą faktiškai neįmanomas, nes čia griežtai ribojamas laivų judėjimo greitis.
Iki šiol nė vienas tanklaivis pasaulyje per 60 metų trunkančią jų eksploatavimo istoriją nėra sprogęs.
Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas turėtų pradėti veikti šių metų gruodžio 3-iąją. Skaičiuojama, jog terminalo statyba kainuos apie milijardą litų.
