Vilniaus savivaldybei pavyko išsiderėti pereinamąjį laikotarpį ir 72 milijonus litų teks įnvestuoti iki 2020 metų. 20,9 mln. litų į Vilniaus elektrinės Nr. 2 rekonstrukciją investuoti planuoja bendrovė „Vilniaus energija“. Likusią sumą, reikalingą pabaigti Vilniaus elektrinės Nr.2 ir rajoninės katilinės Nr. 8 rekonstrukciją, skirtų bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“.
Iki 2017 metų bus investuota 20 mln. litų. Šią sumą skirs šilumos tinklų nuomininkė bendrovė „Vilniaus energija“.
Didžiausios diskusijos kilo dėl to, kad miesto šilumos tinklų nuomininkams teks už šiuos įrenginius sumokėti pasibaigus tinklų nuomos sutarčiai.
Trečiadienį vykusiame tarybos posėdyje opozicija pasiūlė, kad „Vilniaus energija“ investuotų į taršos valymo įrenginius, o paskui savivaldybė išpirktų juos už litą. Tačiau šiam opozicijos siūlymui nepratarta.
Savivaldybė už šiuos įrenginius pasibaigus sutarčiai turės sumokėti likutinę vertę.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė, kad į Vilniaus termofikacinių elektrinių taršos mažinimo priemones iki 2017 metų būtų investuoti 20,9 mln. litų, nes Europos komisija nustatė pereinamąjį laikotarpį, skirtą įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvoje numatytus taršos mažinimo reikalavimus.
Vilniaus miestas ne tik išvengs baudų už ES reikalavimų nevykdymą, bet ir turės ilgesnį terminą termofikacinėms elektrinėms atnaujinti bei išskaidyti planuojamas investicijas.
Europos komisija 2013 m. gruodžio 12 dieną suteikė pereinamąjį laikotarpį išnagrinėjusi ir patvirtinusi bendrovės „Vilniaus energija“ dar 2010 metais parengtą taršos mažinimo ir kuro konversijos planą.
2010 metais „Vilniaus energija“ parengtą Vilniaus šilumos ūkio plėtros planą, kaip sudėtinę Lietuvos plano dalį, 2012 metų gruodį Europos Komisijai pateikė Arvydo Sekmoko vadovaujama Energetikos ministerija, siekdama, kad šalies energetikos įmonėms nuo 2016 metų iki 2020 metų būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis, skirtas įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvoje numatytus taršos mažinimo reikalavimus.
Jeigu 2010 metais Vilniaus miesto taryba būtų pritarusi siūlomam planui, visos Vilniaus termofikacinės elektrinės būtų rekonstruotos ir pritaikytos kūrenti biokurą bei šilumos kaina galėjo būti apie 20 proc. mažesnė.
Skaičiuojama, kad Vilniuje daugiau nei 70 proc. šilumos būtų pagaminta kūrenant biokurą, šiandien iš biokuro pagaminama tik 11 proc. šilumos.
