2012 metais iš atsinaujinančių šaltinių ES buvo gaunama 14 proc. visos regione sunaudojamos energijos. Dar 2004 metais, kai pirmą kartą buvo pradėti rinkti šios srities duomenys, ši dalis siekė 8,3 proc.
Pagal žaliosios energijos naudojimą Lietuva 2012-aisiais lenkė 28-ių ES šalių vidurkį, skelbia Eurostatas.
Latvijoje šis rodiklis per metus išaugo 2,3 punkto iki 35,8 proc., Estijoje - 0,2 punkto iki 25,2 procento. Lietuva yra įsipareigojusi iki 2020 metų padidinti energijos iš atsinaujinančiųjų šaltinių dalį iki 23 procentų. ES siekia pasiekti bent 20 proc. ribą.
Vis aktyvesnis energijos iš atsinaujinančių šaltinių vartojimas yra vienas svarbiausių Europos 2020 metų strategijos punktų. Tikimasi iki šio laikotarpio padidinti švarių šaltinių gaminamos energijos naudojimą iki 20-ties proc. visos regione sunaudojamos energijos. Kiekviena ES valstybė narė savo planinį vidurkį pasieks kitokiu laiku – jis labiausiai priklausys nuo pradinės atsinaujinančių šaltinių gausos šalyje, jų potencialo ir ekonomikos faktorių.
Nuo 2004 metų vis daugiau ES valstybių narių naudoja savo pramonėje ekologiškus energijos šaltinius. Aktyviausiai pokyčių nuo 2004 metų ėmėsi Švedija (atsinaujinančių šaltinių energijos sunaudojimas pakilo nuo 38,7 proc. 2004-aisiais iki 51 proc. 2012-aisiais), Danijoje (nuo 14,5 proc. iki 26 proc.), Austrijoje (nuo 22,7 proc. iki 32,1 proc.), Graikijoje (nuo 7,2 proc. iki 15,1 proc.) bei Italijoje (nuo 5,7 proc. iki 13,5 proc.).
Didžiausia dalis atsinaujinančių šaltinių gaminamai energijai 2012 metais teko taip pat Švedijai (51 proc. sunaudojamos energijos buvo gaunama iš ekologiškų šaltinių), Latvijai (35,8 proc.), Suomijai (34,3 proc.) bei Austrijai (32,1 proc.), tuo tarpu mažiausia dalis buvo registruojama Maltoje (1,4 proc.), Liuksemburge (3,1 proc.), Didžiojoje Britanijoje (4,2 proc.) bei Nyderlanduose (4,5 proc.).
2011 metais Estija tapo pirmąja ES valstybe nare, pasiekusia savo 2020 metų planinį vidurkį. 2012 metais beveik savo tikslus beveik pasiekė ir Bulgarija su Švedija.
