Mažesnis „Gazprom“ dujų importas į Europą ir senesnių projektų su Rusija įšaldymas. Tokius receptus siūlo žemyno politikai.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas paragino Vokietiją mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų. Tai jis padarė po to, kai buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis, kuris seniai dirba su „Gazprom“, užstojo Rusiją.
„Ateityje mes negalėsime sėkmingai pasipriešinti Rusijos agresijai ir ekspansijai, jei tiek daug šalių bus priklausomos nuo rusiškų dujų“, – sakė D.Tuskas.
Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, praėjusiais metais Rusija Europai patiekė 167 milijardus kubinių metrų dujų, arba daugiau nei ketvirtadalį viso poreikio.
Tik trijose ES šalyse „Gazprom“ yra vienintelis tiekėjas – Lietuvoje, Bulgarijoje ir Suomijoje. Tačiau mūsų šalyje ir Suomijoje iškils terminalai, kuriais dujos bus atgabenamos laivais. Tuo metu Vokietijoje rusiškos dujos užima apie 40 procentų rinkos.
G.Schröderis, kuris dirigavo „Nord Stream“ projektui, atvėrusiam kelią Vokietijai tiekti dujas Baltijos jūroje nutiestu vamzdynu, leido sau pasakyti, ką jis mano apie Europos ir Rusijos skirtingą poziciją dėl Krymo.
Interviu Vokietijos laikraščiui „Die Zeit“ jis apkaltino ES, kad ji spaudė Ukrainą pasirinkti, su kuo ši pasirinks pasirašyti laisvosios prekybos sutartį – su Europa ar Rusija.
„Tai buvo pirmoji ES klaida, kuri atvedė prie Maskvos ir Kijevo konflikto“, – įsitikinęs buvęs Vokietijos kancleris.
Nors jis sutiko, kad Rusijos karių invazija į Krymą yra neteisėta, paragino savo šalies politikus nesikišti į šį konfliktą. Toks akibrokštas neliko nepastebėtas D.Tusko, kuris ketina išsiaiškinti Vokietijos poziciją su šios šalies kanclere Angela Merkel.
Užtat ES energetikos komisaras Güntheris Oettingeris pareiškė, kad ES įšaldys derybas su Rusija dėl „South Stream“ dujotiekio. Juo planuota patiekti daugiau rusiškų dujų į Europą Juodosios jūros dugne esančiais vamzdynais.
Tačiau „Gazprom“ vadovybė jaučiasi ramiai. Kompanijos valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas aiškino, kad koncerno rinka Europoje dar labiau padidėjo, nes sumažėjo dujų gavyba pačiose Europos valstybėse.
Praėjusiais metais rusiškų dujų importas į Europą padidėjo 16 proc., palyginti su 2012 metais, ir sudarė 161,5 mlrd. kubinių metrų. Tai dar daugiau nei rekordiniais 2008 metais, kai į Europą „Gazprom“ patiekė 160 milijardų kubinių metrų dujų.
Labiausiai importas sumažėjo į Ukrainą, tačiau Europa Kijevui žadėjo ištiesti pagalbos ranką – ruošiamas planas atgaline kryptimi pumpuoti 8 milijardus kubinių metrų dujų iš Vokietijos, Lenkijos arba Slovakijos.
