Jis pateikė pavyzdį – įbedus į ežero dugną pagalį, į paviršių iškyla metano burbulai. Metano dujos yra pavojingos sveikatai, tačiau nereiškia, kad visi įsmeigę pagalį į dugną apsinuodija.
„Bet kuri žmogaus technologinė veikla nėra neutrali aplinkai. Kokią riziką mes galime sau leisti, reikia spręsti pagal naudą, kurią galime gauti“, - kalbėjo patyręs energetikas, profesorius Jurgis Vilemas.
Mokslininkas priminė, kad automobiliai taip pat teršia aplinką, net gali sukelti avarijų, tačiau mes vis tiek naudojame transporto priemones, nes tai labai svarbi žmonių gyvenimo dalis.
Profesorius J.Vilemas sakė, kad šių dienų technologijos, teisinė bazė ir patirtis rodo, kad rizika – per maža, kad dėl to turėtume atsisakyti skalūnų dujų žvalgybos.
„Labai gaila, kad nepavyko sandoris su „Chevron“. Dabar net nežinome ar mes turime tų dujų, kiek jų realiai yra ir kokios mes galime tikėtis išgavimo savikainos. Tai yra klausimai, į kuriuos šiandieną mes neatsakysime“, - sakė profesorius Jurgis Vilemas. Patyręs energetikas pabrėžė, kad Vyriausybė turi imtis ryžtingų veiksmų ir pradėti skalūnų dujų paieškos ir žvalgybos procesus.
„Visuomenė buvo įbauginta. Ir įbauginta ne visai pagrįstai“, - sakė mokslininkų grupės vadovas, geologas Algimantas Grigelis.
Profesorius tikino, kad politikai ir verslininkai patys nulėmė tai, kad Lietuvoje kilo grupės visuomenės narių pasipriešinimas skalūnų dujų žvalgybai – buvo per anksti pasirašytos sutartys, per anksti pradėta važiuoti pas gyventojus ir prašyti jų leidimų.
„Bendruomenės ir visuomenėje nebuvo supratimo ir sutarimo. Deja, šis pasipriešinimas vis dar egzistuoja“, - kalbėjo geologas A.Grigelis.
Jis mano, kad žmones galima įtikinti pasiūlius pakankamas kompensacijas gyventojams. Tokia praktika naudojama Amerikoje.
Tyrė skirtingi specialistai
Praėjusių metų vasarą Seimo nariai kreipėsi į Lietuvos mokslų akademiją, kad specialistai išsakytų savo nuomonę dėl skalūnų dujų gavybą ir žvalgybą. Tada vadinamoji Skalūnų komisija, sudaryta iš mokslininkų, pateikė politikams savo išvadas. Buvo padaryti reikiami įstatymų pakeitimai, tačiau nuspręsta darbą tęsti – surinktą medžiagą panaudoti išsamesnėje studija.
Dvylikos mokslininkų grupei vadovavo patyręs geologas, profesorius A.Grigelis. Specialistai buvo suburti iš įvairių skyrių – nuo geologų ir inžinierių iki gamtos ir fizikos mokslų specialistų.
„Mūsų studijos pavadinimas nereiškia, kad mes nagrinėjame gavybos klausimas, nes gavybos šiuo metu Lietuvoje nėra“, - sakė mokslininkų grupės vadovas A.Grigelis.
