Apie skalūnų dujas. Į kitus atsakinėjo su gera humoro doze.
Savivaldybės salėje jis griežtai atmetė iš Tauragės rajono atvykusio garsiojo skalūnų dujų gavybos priešininkų sambūrio vado Jono Nairanausko įtikinėjimus, jog žvalgyti Šilutės ir Tauragės rajonų sandūroje numatytus plotus, ieškoti juose skalūnų naftos ar dujų - per anksti. Nes dar nėra sukurta saugių technologijų, geriau palaukti, žemės gelmių turtai, pasak J.Nairanausko, nedings.
V.Mazuronis jį pavadino savo „draugu Jonu“ ir jo pretenzijas atmetė. “Aš gerbiu jūsų nuomonę, bet pasilieku prie savos“, - tarė, išsakęs trumpą atkirtį. Pasak ministro, netgi Europos Komisija nereikalauja tokių griežtų saugiklių, kuriuos sukūrė Lietuva.
„Mes jau turime pasidarę įstatymus ir saugiklius gamtai ir aplinkosaugai žymiai griežtesnius, nei reikalauja ES komisija. Mokslų akademijos mokslininkai iš esmės pasisako, kad galima žvalgyba, kad turi būti išsiaiškinama, ką mes turime. Tai yra valstybės, visų mūsų piliečių turtas. Aš manau, kad žvalgyti saugiai reikia. O jei, duok Dieve, ten atsirastų naftos ar dujų, tai pirmiausia naudą pajustų vietiniai gyventojai, atsigautų ekonomika“. Ir nesileido į tolimesnius protestuojo ginčus.
Žygaičių atstovui apmaudu
„Ne, šis atsakymas manęs netenkina, yra mokslininkų, kurie teigia priešingai“, - žurnalistei po susitikimo sakė užkalbintas J.Nairanauskas.
Šio žmogaus organizuojamų protestų bendražygis šilutiškis tvarkietis Edvardas Jurjonas taip pat nespindėjo džiugesiu.
Be kita ko, jis ministrui skundėsi, jog nori, bet negauna neetatinio gamtosaugos inspektoriaus pareigų. “Nebuvo rekomendacijų“, - atsakė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Andrius Kairys.
E.Jurjonas su bendraminčiu Olegu Titorenku , prieštaringai vertinamo sambūrio „Būkime vieningi“ aktyvistu – yra nuolatiniai protesto mitingų dalyviai. Pastarasis neseniai atvirai mosavo Rusijos vėliava Vilniuje, po Seimo langais, kai čia ūžė referendumo reikalaujantys tautininkai. Ligi šiol įtarimai, kad Kremliaus ranka pila degalus į protestų ugnį šiame krašte, nėra išsklaidyti.
Supaprastinta tvarka suteikti neetatinių gamtosaugos inspektorių vardus V.Mazuronis ketina tik valdžios žmonėms. Rajonų merus jais tapti jis kvies laiškais. Šilutės merui konservatoriui Šarūnui Laužikui jau pasiūlė juo tapti viešai, susitikimo su visuomene metu. Meras dėkojo už garbę ir pasitikėjimą.
Bėdą suprato viceministras
Netikėtai nudžiuginta buvo ir ūkininkė iš Kalnujų kaimo, atvykusi iš Usėnų seniūnijos. Ji skundėsi, jog Šyšos upės aukštupys nuolat tvinsta ir užlieja jos dirbamą žemę.“Reikia vagą išvalyti, prašau vietos valdžią, nepadeda, atvažiuokit, pamatysit“,-- sakė ministrui moteris. Šis pažadėjo aiškintis.
Viceministras Linas Jonauskas netrukus pakilo iš savo vietos ir atėjo tartis dėl kelionės į jos valdas. Tik niekaip nereagavo tas, kam derėjo seniai jos vargu pasirūpinti – už melioracijos sistemų efektyvumą atsakingas Šilutės savivaldybės valdininkas.
Dar vieną greito reagavimo į gyventojų skundus atvejį pademonstravo ministras. Išklausė tvenkinių ūkį Kintuose valdančio verslininko Ringaudo Višinsko priekaištus, jog brakonieriai dabar apgulė jo karpyną. Ši publika iš marių ir upių išbaidyta dėl smarkiai padidintų ieškinių už padarytą žalą valstybiniams vandens telkiniams, ir eina ten, kur žuvis augina privatininkas. „Pagautas jis sumoka baudą, kuri nedidelė, palyginus su minėtais žalos atlyginimo skaičiavimais. Atsakomybę ir čia reikia griežtinti“, - siūlė verslininkas.
„Teisės aktai yra parengti, perduoti Seimui“, - atsakė L.Jonauskas. O ministras V.Mazuronis komentavo, kad tiek daug visko aplinkosaugos ir kitose srityse yra taisytino, kad išeitis viena. „Šalies valdžią reikia perduoti į Tvarkos ir teisingumo partijos rankas, tada rinkėjai pažangą pajus“.
Atliekų tvarkymas vis brangsta
Skaudžiausia Šilutėje yra buitinių atliekų tvarkymo problema. Mokesčiai vis keliami, o švaros ir tvarkos nei miesto, nei kaimo aplinkoje nedaugėja. Be to, uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdoje, priimanti atliekas iš Šilutės, gauna pelną, jas degindama ir gamindama šilumą. Monopolistės sąlygos yra plėšikiškos, bet alternatyvų nėra.
Viceministras A.Petkus žadėjo pokyčių šioje sferoje, kurie būtini, kad mokesčiai ženkliai sumažėtų.
V.Mazuroniui kreipimąsi dėl nekontroliuojamų miškakirčių išvažinėjamų vietinių kelių ir tvarkos įvedimo šioje srityje įteikė Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis. Jis siūlė, kad leidimus biržių kirtimui išduodančios institucijos privaloma tvarka informuotų seniūnijas, kurių tarnautojai galėtų stebėti, ar nedaroma žala infrastruktūrai.
Ministras raštą priėmė, bet dėl vietos valdininkijos kontrolės efektyvumo miško ruošos fronte suabejojo.
V.Mazuronis suabejojo pokyčiais ir kitame krašto ūkio fronte – verslinėje žvejyboje. Konkrečiai – stintų gaudymo žūklaviečių konkurso rezultatais. Jis tiesiai klausė žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovės Sigos Jakubauskienės, ar nebūta kartelinio susitarimo, kad kaina nekilo. „Žymiai mažiau surinkome pinigų, nei gauta ankstesniais metais“,- aiškino V.Mazuronis.
S.Jakubauskienė atmetė įtarimus ir paaiškino, kodėl žvejai konkurse nekėlė žūklaviečių kainų. Nes nutuokė iš patirties, jog šiemet stintų bus ženkliai mažiau. Ir neapsiriko.
„Šiandien ministrui parodysime, kaip tinklais traukiamos upėse stintos, nes jis sakė niekada to nėra matęs“, - pasibaigus susitikimui su visuomene, žurnalistei sakė KLRAAD direktorius A.Kairys.
Vilniaus, Klaipėdos ir Šilutės aplinkosaugos fronto valdininkijos desantas popiete išvyko iš Šyšos uosto link Atmatos upės dviem tarnybiniais kateriais. Prieš akis – visa Nemuno delta, Minija, Kuršių marios, Skirvytė, Pakalnė, Leitė, pilnos pavasario giesmių.
