Rusija, kuri tiekia apie trečdalį ES suvartojamos naftos ir dujų, sukėlė sąmyšį tarptautinėje bendruomenėje, kai karinėmis priemonėmis perėmė šio Ukrainai priklausančio pusiasalio valdymą ir aneksavo jį prieš dvi savaites.
Dėl šių veiksmų JAV ir jų sąjungininkės Europoje paskelbė sankcijas Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimiausios aplinkos veikėjams ir pagrasino imtis priemonių prieš svarbius šalies ekonomikos sektorius.
Apie 40 proc. Europai skirtų Rusijos dujų yra pumpuojamus tranzitu per Ukrainą.
„Pastarųjų kelių savaičių patirtis rodo, kad Europa turi siekti solidarumo energetikos srityje“, – pabrėžė D.Tuskas.
Pasak jo, Lenkijos siūloma energetikos sąjunga būtų pagrįsta šešiais punktais, „reabilituojant“ akmens anglis kaip naudotino energetikos išteklių rūšį, plėtojant skalūnų dujų gavybą ir kuriant bendrą energetikos išteklių pirkimo sistemą, kuri užtikrintų geriausias kainas.
Europos pastangose diversifikuoti savo energetikos rinką svarbų vaidmenį taip pat turėtų atlikti suskystintų gamtinių dujų importas iš JAV, pridūrė D.Tuskas.
Po Krymo aneksijos Europos lyderiai susitarė sparčiau stengtis užtikrinti energetinį saugumą ir mažinti priklausomybę nuo Rusijos tiekiamos naftos ir dujų.
ES padarė pažangą, didindama savo energetinį saugumą po 2006 ir 2009 metais įvykusių krizių, kai Maskvai ir Kijevui ginčijantis dėl neapmokėtų sąskaitų buvo sutrikdytas dujų tiekimas kai kurioms Europos šalims. Tačiau Bendrija nesugebėjo sumažinti iš Rusijos importuojamų išteklių dalies savo ūkyje.
