Be abejo, Rusiją apėmė nerimas klausantis JAV prezidento B.Obamos pareiškimo apie ketinimus išvaduoti Europą nuo rusiškų dujų.
"Esame pasirengę kasdien eksportuoti tiek gamtinių dujų, kiek jų kasdien sunaudoja Europa", -- po Briuselyje surengto JAV ir Europos Sąjungos vadovų susitikimo pareiškė prezidentas B.Obama.
"Gazprom" į šį pareiškimą sureagavo ledine tyla. Užtat nerimą keliančių komentarų pažėrė nepriklausomi ekspertai.
Dujų eksportas maitina biudžetą
Pirmas prabilo buvęs Rusijos centrinio banko pirmininkas, o dabar VTB banko stebėtojų tarybos pirmininkas Sergejus Dubininas.
"Pusę mūsų federalinio biudžeto sudaro pajamos iš naftos ir gamtinių dujų eksporto. Taigi mes ketiname pusę federalinio biudžeto nurėžti ir nebemokėti pensijų, padidintų atlyginimų mokytojams? Ką daryti?" - sunerimo S.Dubininas.
Nors vėliau prasitarė, kad netiki, jog JAV prezidento B.Obamos pažadas bus greitai įvykdytas.
Anot buvusio Rusijos ekonomikos ministro Andrejaus Nečajevo, pirmuosius stambius suskystintų dujų gavybos pajėgumus amerikiečiai paleis 2015-aisiais.
„Tai – signalas, kad ateityje amerikietiškų dujų eksporto kelias išties nusidrieks į Europą. Ir tai bus stiprus smūgis "Gazprom". Bet šiuo metu eksportas technologiškai dar neįmanomas", - kalbėjo A.Nečajevas.
Federalinės muitų tarnybos duomenimis, 2013 metais į artimojo ir tolimojo užsienio šalis, be Baltarusijos ir Kazachstano, „Gazprom“ eksportavo dujų už 67,232 mlrd. dolerių.
Tai sudaro apie 13 proc. visų Rusijos eksporto pajamų arba penktadalį federalinio biužeto.
Praradus nors trečdalį pajamų iš dujų eksporto, Rusijai grėstų finansine katastrofa.
Bet monopolininkė "Gazprom" elgiasi taip, tarsi jos lauktų puiki ateitis.
Koncernas su pasididžiavimu pranešė apie darbinio "Gazprom" valdybos pirmininko Aleksejaus Milerio ir Rusijoje reziduojančio prancūzų ambasadoriaus Jeano Maurice'o Ripert'o susitikimą.
Per jį buvo apsvarstytas rusų ir prancūzų partnerystės energetikos srityje statusas, apžvelgtos bendradarbiavimo plėtros perspektyvos.
Anot rusų žiniasklaidos, stambiausias britų energetikos koncernas "Centrica", valdantis "British Gas" kompaniją, nuo šių metų spalio pradės tiesiogiai importuoti rusų dujas, - nepaisant, kad, dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje, Europos politikai skatina ES valstybes sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos.
Dujas pirks kinai?
Vis garsiau kalbama ir apie tai, kad rusai bandys dujų srautą nukreipti iš Vakarų į Rytus.
Rusijos naujienų agentūra "Interfax" išplatino intreviu su Kinijos pasiuntiniu Maskvoje Džan Di.
Anot Džan Di, Vakarai neatsižvelgia į tai, kad Rusija gali perskirstyti savo energetinių prekių srautą ir nukreipti jį į Azijos-Ramiojo vandenyno regiono šalis, taip pat ir Kiniją.
Rusiškų dujų tiekimas į Azijos-Ramiojo vandenyno regiono šalis yra patikimesnis ir saugesnis, nes tarp šio regiono šalių ir Rusijos nėra interesų konflikto ar priešiškumo.
Pasak "Gazprom" valdybos pirmininko pavaduotojo Valerijaus Golubevo, koncernas jau šią vasarą gali pasirašyti dujų prekybos su Kinija sutartį.
"Deramės su kinų partneriais. Gali būti, kad viskas paaiškės per mėnesį kitą. Kol kas dar nesutarta dėl dujų kainos. Jei ji bus per maža ir nepadengs eksporto sąnaudų, tuomet šio projekto teks atsisakyti", -- sakė V.Golubevas.
Bet Kinija taip pat nori išpešti naudos iš rusų - ukrainiečių konflikto. Ir dujų kainą spaudžia žemyn, kiek tik įmanoma.
Vakarai - patrauklesni
Vis dėlto Rusija tikisi išlikti europinėje rinkoje.
Pasak vicepremjero Igorio Šuvalovo, Rusijos dujų eksportuotojas netrankys garsiai durų, nesitrauks iš didžiųjų rinkų tol, kol iš ten jo kas nors neišstums.
Rusai vienas per kitą kalba apie tai, kad amerikiečių skalūninių dujų tiekimas į Europą technologiškai yra sudėtingas. Su Kremliumi siejamas laikraštis "Vzgliad" rašo, kad pirmasis eksportinis suskystintų dujų terminalas JAV bus pastatytas tik 2015 metų pabaigoje, tad tiekimas prasidės ne anksčiau kaip 2016-aisiais.
Iš visų JAV terminalų, kurie bus pradėti eksploatuoti apie 2020 metus, bus pajėgūs eksportuoti 118 mlrd. kubinių metrų dujų. O štai Rusija 2013 metais Europai, išskyrus Turkiją, patiekė 135 mlrd. kubinių metrų dujų.
Anot "Vzgliad" eksperto, amerikiečiai apskritai skalūnų dujas pirmiausia planavo tiekti ne Europai, bet Azijai. Nes, ekonominiu požiūriu, tai naudingiau, - 1000 kubinių metrų dujų kaina pastarojoje didesnė 100 JAV dolerių.
Tad kaip, vardan politinių ambicijų, Amerikos prezidentas gali priversti verslą atsižadėti didelio pelno?
Užkliuvo ir Lietuva
Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitinės valdybos vadovas Aleksandras Pasečnikas aiškino, kad ne visos Europos Sąjungos šalys pasirengusios vartoti amerikietiškas dujas. Mat jose nėra atitinkamos infrastruktūros.
"Ypač tai aktualu Rytų Europai, kuri labiausiai priklauso nuo rusiškų dujų.
Pavyzdžiui, suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba Klaipėdoje Lietuvai kainuos apie 200 milijonų JAV dolerių. Nors prie uosto yra derama infrastruktūra, terminalą planuojama pradėti eksploatuoti ne anksčiau 2016 metų.
Bet jo pajėgumas -- 1 milijardas kubinių metrų per metus. Jis apskaičiuotas tik vienai šaliai. O juk teks dalytis jį su visa Europa", -- sakė ekspertas.
Garsus tarptautinių ekonominių ryšių specialistas, svarbiausias valdančiosios kompanijos "Finam Managament" ekspertas Dmitrijus Baranovas nusiteikęs skeptiškai:
"Jei Europos tikslas bus sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškos energijos tiekėjų, tai ji galės ir padaryti. Beje, tai įvyks ne iš karto, bet Rusijai tai ir kelia didžiausią pavojų.
Jei procesas prasidės, po tam tikro laiko Europa galės atsisakyti kone visų rusiškų gamtinių dujų. O tai neišvengiamai padarys neigiamos įtakos ir Rusijos biudžetui, ir socialinei-ekonominei padėčiai", - aiškino D.Baranovas.
O tai reiškia, kad Europai atėjo tinkamiausias laikas pradėti derėtis su Rusija. Ji, regis, tik to ir laukia.
