Seimo Ekonomikos komitetas pasiūlė keisti Šilumos ūkio įstatymo nuostatas, kurios iš esmės atima daugiabučių gyventojų teisę pasirinkti profesionalų namo šilumos ūkio prižiūrėtoją.
Būsto rūmai jau užversti skundais: bendrijų pirmininkai ir patys gyventojai piktinasi, kad jų namų šilumos punktai liko be profesionalios priežiūros. Nėra kam jų sureguliuoti, atlikti remonto darbų.
Didmiesčių, ypač Vilniaus, daugiabučių šilumos ūkyje įsivyravo netvarka, padėtis tampa nebevaldoma. Vartotojų skundai jau pasiekė Valstybės kontrolę ir net Konstitucinį teismą.
Specialistai liko už borto
Dar praėjusios kadencijos Seimas, diriguojamas konservatorių, 2012-aisiais priėmė įstatymą, kuris uždraudė šilumos tiekėjui vykdyti šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą.
Be tiekėjų, toks pat draudimas teikti priežiūros paslaugas buvo numatytas ir kitiems specialistams – apskaitos sistemų ir įrangos gamintojams, kuro tiekėjams ir pardavėjams, taip pat kitiems asmenims, kurie siūlo paslaugas šilumos tiekėjams.
Įstatymas iš esmės būtų logiškas, jei būtų apriboti tik šilumos tiekėjai, bet ne visi kiti likę rinkoje profesionalūs prižiūrėtojai.
Į įstatymo paketą buvo įtrauktos nuostatos, kurios, specialistų nuomone, kaip tik ir pažeidžia viešąjį interesą – užkerta kelią pasirinkti savo darbą išmanantį, konkurencingą daugiabučio šilumos ūkio ir ypač šilumos punkto prižiūrėtoją.
Žmonėms tik blogiau
Seimas šią savaitę ketina persvarstyti vartotojų teises varžančius Šilumos ūkio įstatymo punktus, tačiau tam priešinasi konservatoriai.
„Praėjusios kadencijos Seimas pradėjo stogo remontą, prieš tai išardęs pamatus. Šilumos ūkio įstatymo nuostatos, kuriomis buvo siekiama suardyti monopolį, iš tikrųjų padarė meškos paslaugą daugiabučių namų gyventojams ir pradėjo diskriminuoti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos vartotojus.
Žmonės nežino, kokias įmones jie gali pasirinkti prižiūrėti šilumos sistemas, ką daryti su name esančiais šilumos punktais.
Valdžia priėmė nelogišką ir nepamatuotą įstatymą, paskirstė vartotojus į teises turinčius ir beteisius, nesukūrė tvarkos, kaip jį vykdyti, ir nepaskirstė pareigų ir atsakomybės“, – stebėjosi Būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.
Įsigalėjo visiška netvarka
Pagal dabartinį įstatymą, administruoti daugiabučių bei prižiūrėti ir tvarkyti šilumos punktų negali ne tik šilumos tiekėjai ir gamintojai. Užkertamas kelias teikti paslaugas ir įmonėms, kuriose dirba profesionalūs energetikai.
„Natūralu, kad energetikos specialistai vienaip ar kitaip gali būti susiję su šilumininkais, nors ir labai netiesioginiais ryšiais.
Todėl kompetentingi, patirties turintys specialistai negali teikti paslaugų daugiabučių bendrijoms, o baigęs energetikos kursus bendrijos pirmininkas ar jo samdytas darbuotojas nesugeba valdyti sudėtingo namo šilumos ūkio“, – aiškino J.Antanaitis.
Anot jo, daugelyje daugiabučių dabar įsivyravo netvarka, Būsto rūmai užversti skundais, sutrikę bendrijų pirmininkai ir patys gyventojai.
Vieni moka nepagrįstai dideles sumas už šildymą, nes namas prastai apšiltintas arba šilumos punktas blogai prižiūrimas. Užtat profesionalios, turinčios energetikos specialistų įmonės samdyti neleidžia tariamai prieš monopolininkus nukreiptas įstatymas.
„Įsivaizduokite, koks absurdas. Tarkime, daugiabutyje gyvena profesionalas energetikas, dirbantis šilumą gaminančioje ir tiekiančioje įmonėje. Tačiau namo bendrija jo negali samdyti, nes tai būtų interesų konfliktas.
Neva jis siektų, kad namui būtų tiekiama perteklinė šiluma ir taip gyventojų sąskaita didinamas monopolininkų pelnas. Bet juk tai nesąmonė, šilumos gamintojo pelnas nepriklauso nuo pagamintos ir namui tiekiamos šilumos kiekio“, – aiškino J.Antanaitis.
Labiausiai kenčia gyventojai
Būsto rūmų prezidentas piktinosi, kad ankstesnė Vyriausybė ir Prezidentūra, siekdamos populistinių tikslų, pasinaudojo klaidingu gyventojų įsitikinimu, jog kuo daugiau šilumos pripumpuos energetikų įmonė, tuo didesnį pelną ji gaus vartotojų sąskaita.
„Energetikams nėra jokio reikalo gaminti daugiau šilumos. Atvirkščiai, jei jie taip elgtųsi, turėtų pirkti daugiau brangių dujų, samdyti daugiau darbuotojų. Laikas baigti kvailinti gyventojus ir paaiškinti jiems tiesą.
Jeigu žmonės per brangiai moka už šildymą, kalta prasta namo ir šilumos punkto, visos jo šildymo sistemos priežiūra. O ji prasta todėl, kad prie jos neprileidžiami kompetentingi prižiūrėtojai“, – kalbėjo J.Antanaitis.
Tačiau Seimo narys konservatorius, buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys laikėsi savo: anot jo, nors netiesiogiai įleidus šilumos tiekėją į namo šilumos punktą, šilumininkai gali imtis kenkėjiškos veiklos.
„Siūlomos įstatymo pataisos mums nepatinka todėl, kad daugiabučių bendrijos vėl bus susaistytos sutartimis su šilumos tiekėjais.
Tai prieštarauja ir prezidentės Dalios Grybauskaitės nuostatoms. Iš esmės grįžtama prie senos tvarkos“, – sakė D.Kreivys.
Argumentai, kad šilumos gamintojas dėl paprasčiausios ūkinės logikos nėra suinteresuotas gaminti ir tiekti gyventojams perteklinės šilumos, D.Kreivio neįtikino.
Trukdo atpiginti šilumą
Dabartinės Šilumos ūkio įstatymo nuostatos taip pat trukdo šildymui ir kitiems energetiniams poreikiams panaudoti trigubai už rusiškas dujas pigesnį biokurą.
Biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacija „Litbioma“ atkreipė dėmesį, kad nukenčia kaimiškųjų vietovių gyventojai.
Šilumos ūkio įstatyme nurodyta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju negali būti šilumai naudojamo biokuro gamintojas.
Taip pat rūpintis namu negali ir asmenys, kurie verčiasi šilumai gaminti naudojamo kuro didmenine ar mažmenine prekyba.
Ši nuostata varžo ūkininkų galimybes reguliuoti pastatų šildymą, nes ūkininkai dažnai augina biokuro žaliavą ar tiekia biokurą stambesnėms įmonėms.
Bet problema daug sudėtingesnė, negu tik biokurą gaminančių ūkininkų veiklos suvaržymai.
Asociacijos „Litbioma“ prezidentas Remigijus Lapinskas stebėjosi, kad ankstesnė šalies Vyriausybė, daug kalbėjusi apie Lietuvos energetinę nepriklausomybę nuo rusiškų dujų, faktiškai apribojo galimybes keisti dujas į biokurą.
„Suprantu, kad buvo siekiama panaikinti monopoliją biokuro rinkoje, skatinama konkurencija. Bet biokuro gamybos, prekybos ir naudojimo šilumai apribojimų jau buvo ir anksčiau. Juos gal reikėjo patobulinti, bet ne griežtai atskirti veiklą“, – svarstė R.Lapinskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad jau veikia biokuro birža: 2016-aisiais joje bus įsigyjama 50 proc. žaliavos, todėl gąsdinti monopolininkų baubu jau neprasminga.
Iš patrankos – į žvirblį
R.Lapinsko nuomone, biokuro gamintojus, jo tiekėjus ir šilumos gamintojus bei vartotojus atskyręs įstatymas trukdo vietoj brangių dujų naudoti perpus pigesnį biokurą. Iki šiol iš jo pagaminama tik 30 proc. šilumos.
Deja, ir dabartinė Vyriausybė neskiria pakankamai lėšų biokuro rinkai skatinti, todėl gamintojų investicijos labai reikalingos.
„Toks draudimas tapo perdėtas. Tai tas pat, lyg iš patrankos šaudyti į žvirblį. Bet galų gale ne žvirblio gaila, o mūsų vartotojo, kuris kenčia nuo populistiniais sumetimais priimto įstatymo“, – šmaikščiai sakė „Litbiomos“ prezidentas.
Susirūpino ir kontrolieriai
Albinas Borisevičius
Valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento auditorius
„Valstybės kontrolė gavo skundų ir pareiškimų, kad dalis Šilumos ūkio įstatymo nuostatų diskriminuoja vartotojus. Kol kas negaliu komentuoti, nes jau du mėnesius vyksta tyrimas. Auditoriai nagrinėja skundus, įstatymų aktus. Problema sudėtinga, todėl negaliu pasakyti, kada bus pateiktos išvados.
Valstybės kontrolė nustato, ar nebuvo pažeisti piliečių interesai, ar kuris nors įstatymų aktas nekenkia valstybės, visuomenės interesams.
Valstybės kontrolės išvados yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau nepamenu atvejo, kad į rekomendacijas nebūtų atsižvelgta.“
