Astravas – kuklus miestas Baltarusijos šiaurėje, iki XIX amžiaus vidurio šiose apylinkėse 60 proc. gyventojų kalbėjo lietuviškai, rašo „Lietuvos rytas“.
Lietuvių kalba dar skamba Gervėčiuose, 20 kilometrų į rytus nuo Astravo.
Didelė šio regiono dalis – vaizdingas Baltarusijos nacionalinis parkas.
Pavažiavus nuo Astravo apie 20 minučių, už miškų ir laukymių atsiveria milžiniškų statybų vaizdas. Čia statoma Baltarusijos atominė elektrinė (BAE).
Statybų aikštelėje verda darbai, kyla šiuolaikiški daugiabučiai kol kas tik 10 tūkst. gyventojų turinčiame mieste.
Elektrinę finansuoja statybų generalinis rangovas Rusijos branduolinės energetikos holdingas „Rosatom“.
Žemės drebėjimai nebaisūs?
Išsiaiškinti, kas Astrave vyksta iš tikrųjų, po dviejų valandų parodomosios ekskursijos ir vienos dienos konferencijos Minske nėra paprasta. Ypač tokioje šalyje kaip Baltarusija. Joje tikrovė rodoma tokia, kokią nori matyti prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
Bet ir to trumpo laiko pakako pajusti, kad daug kalbantys Baltarusijos energetikos valdininkai, statybininkai vis dėlto nepasako visos tiesos apie elektrinės saugumą.
Tiesa, aiškindamas technines detales, BAE statančios organizacijos direktoriaus pavaduotojas Andrejus Berkunas ypač pabrėžė dėmesį elektrinės saugumui.
Jis aprodė baigiamą įrengti 75 tūkst. kubinių metrų apsaugos konteinerių kompleksą, dar vadinamą spąstais, į kuriuos avarijos atveju patektų ir būtų neutralizuotos pavojingos atliekos.
„Elektrinėje įrengiama keturių lygių apsauga, numatyti menkiausi avariją ir elektrinės darbą galintys sutrikdyti veiksniai“, – teigė A.Berkunas.
Inžinierius tikino, jog geologiniai tyrimai nepatvirtino, kad šioje vietoje galimi žemės virpesiai ir net drebėjimai.
Tačiau Lietuvos geologijos tarnybos Giluminių tyrimų skyriaus sudarytas žemės drebėjimo rizikos žemėlapis liudija kitką – BAE aikštelė atsiduria tektoninio lūžio zonoje.
Geologų tyrimai rodo, kad didžiausias seisminis pavojus išskirtas šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje, jis apima ir Baltarusijos Astravo regioną.
Nėra evakuacijos planų
Lietuva taip pat pasigenda evakuacijos planų avarijos atveju, o labiausiai nerimą kelia tai, kad BAE statoma taip arti Vilniaus.
„Lietuvos ryto“ žurnalistui lankantis Baltarusijoje paaiškėjo, kad BAE statytojai taip pasitiki elektrinės saugumu, kad yra parengę tik elektrinės darbuotojų (numatoma, kad jų bus apie 3 tūkst.) evakuacijos planą.
Planuoti Astravo ir kitų gyvenviečių evakuacijos esą net neverta, nes jiems niekas negresia.
O BAE vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas Aliaksandras Parfionovas mosavo Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) dokumentais ir tvirtino, jog nėra nustatyta, kokiu atstumu nuo miestų turi būti statomos atominės elektrinės.
Bet Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo departamento Energetikos politikos skyriaus vedėja Dalia Tamošiūnienė pabrėžė, kad jeigu atominė elektrinė statoma arti kaimyninės šalies, evakuacijos planai avarijos atveju turi būti.
„Baltarusija pateikia daug techninių saugumo rodiklių, bet vengia kalbėti apie pasirengimą avarijos atvejui, apie galimą avarijos poveikį aplinkai.
Todėl Minskas neturėtų stebėtis, kad mes iki šiol negalime pasirašyti poveikio aplinkai vertinimų pagal Espo konvencijos reikalavimus“, – „Lietuvos rytui“ teigė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys.
Grėsmės zonoje – ir Neris
Lietuva taip pat nuogąstauja, kad į Nerį gali patekti radioaktyvi tarša, aušinami reaktoriai pakels upės temperatūrą, dėl to nukentės žuvys ir augalija.
Bet už saugumą atsakingi BAE statybos vadovai „Lietuvos rytą“ bandė įtikinti, jog lietuvių baimė nepagrįsta.
„Mes Lietuvos aplinkos ministerijai aiškiai rašėme, ir ne kartą, kad branduoliniai reaktoriai nebus aušinami nei Neries, nei jokios kitos upės vandeniu.
Iš Neries vanduo bus imamas vandens rezervams papildyti, mat jie sparčiai išgaruoja per aušintuvus. Vanduo neturės kontakto su reaktoriumi“, – aiškino BAE vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas A.Parfionovas.
V.Auglys pripažino tokius argumentus iš baltarusių girdėjęs ne kartą, bet jie neįtikina: „Pirmiausia vien vietinių baseinų reaktoriams aušinti neužteks, reikės ir Neries vandens – arti kito didelio vandens baseino nėra.
Pagaliau mums svarbiausia, kas atsitiktų Neriai avarijos atveju. Nesvarbu, kad jie giriasi įrengę patikimus spąstus, kuriuose būtų užrakintos radioaktyviosios medžiagos. Per gruntą tarša patektų į Nerį.“
Dokumentus vertina skirtingai
Baltarusiai galimų problemų tarsi nemato ir piktinasi Vilniaus užsispyrimu.
„Kodėl Lietuva delsia ir nepasirašo poveikio aplinkai vertinimo? Lietuvai atsiuntėme aiškius atsakymus į 118 klausimų. Nusiuntėme per 400 puslapių dokumentą, ištisą romaną. Nejaugi dar mažai?“ – kalbėjo BAE statybos rangovo „Belnipienergoprom“ direktoriaus pavaduotojas Aliaksandras Apackis.
Bet Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius V.Auglys atkirto, jog dokumentai į lietuvių kalbą išversti per „Google“ vertėją, juose sunku susigaudyti: „Baltarusiai dabar sujudo ir pyksta ant mūsų galbūt todėl, kad birželio mėnesį rengiama Espo konferencija. O juk Minskas įspėtas, kad Lietuvai pateikti duomenys yra nepakankami.“
Rodikliai lemia ne viską
Viešint Minske BAE statytojai ir Baltarusijos energetikos ministerijos valdininkai kaip stipriausią argumentą pateikė esą palankias TATENA išvadas dėl Astravo elektrinės saugumo.
Bet įsigilinus į TATENA dokumentą aiškėja, kad ten tiesiogiai apie pačios elektrinės, jos reaktorių saugumą nekalbama. Netgi pažerta kritinių pastabų.
TATENA misija Minske tik nustatė, jog Baltarusijoje yra geros sąlygos saugiai plėtoti atominę energetiką, pakanka specialistų. Drauge išvadose pabrėžiama, kad saugumui garantuoti skirta vadyba neatitinka tarptautinių reikalavimų.
Garsus energetikos specialistas Jurgis Vilemas atkreipė dėmesį, kad BAE techniniai saugumo rodikliai iš tiesų atrodo gerai, bet ypač svarbu atsižvelgti į žmogiškąjį veiksnį: „Pastebėta, kad saugus tokių modernių objektų kaip branduolinės energetikos objektai valdymas susijęs su moderniu valstybės valdymu apskritai.
Pokomunistinėse ir nedemokratinėse valstybėse yra pavojus, kad sudėtingos avarinės situacijos gali būti tinkamai nesuvaldytos.“
J.Vilemas priminė, jog taip atsitiko įvykus Černobylio AE avarijai 1986-aisiais buvusioje Sovietų Sąjungoje.
Kritikas pasirodė ir dingo
Kad Baltarusijoje gyva sovietinė dvasia, akivaizdžiai įsitikino ir „Lietuvos ryto“ žurnalistas, dalyvavęs branduolinės energetikos plėtrai skirtoje konferencijoje Minske.
Baltarusijos energetikos ūkį valdančios įmonės „Belenergo“ direktorius Michailas Luzinas aiškino, jog būtinybė statyti atominę elektrinę iškilo po to, kai Lietuva uždarė Ignalinos AE, iš kurios baltarusiai pirkdavo elektrą.
Kiekvieno BAE bloko galia – po 1 tūkst. 170 megavatų. Užbaigti pirmąjį bloką planuojama 2018-aisiais, antrąjį – 2020-aisiais.
M.Luzinas dėstė, kad BAE įjungus į vientisą sistemą, elektros piko metu atsiras apie 12 tūkst. megavatvalandžių elektros energijos, kurios dalis bus naudojama rezervui ir pastatams šildyti.
Po šių žodžių salėje atsistojo vyriškis. Jis prisistatė esąs energetikos specialistas Vladimiras Travkinas: „Bet juk tai nesąmonė, kam reikia tokio elektros rezervo? Juk tai tas pat, kas vilkiku bandeles vežioti!“
„Belenergo“ direktorius bandė aiškinti, bet oponento neįtikino.
V.Travkinas tik palingavo galvą ir tarė: „Gresia ekonominė katastrofa. Mums kelnes numaus ta elektrinė. Aš ne prieš branduolinę energetiką, bet tokios galingos elektrinės, kokia statoma, mums nereikia.“
Netrukus prie abejojančiojo priėjo juodu kostiumu vilkintis vyras ir tarsi draugiškai pasakė: „Vladimirai Viktorovičiau. Na, kodėl gi mes nesusišnekame?“
Koridoriuje vyriškiai apie kažką ilgai ginčijosi, po to dingo. Pakalbinti AE statybos kritiko taip ir nepavyko.
Tikisi susitarti kaimyniškai
Ar Baltarusija nutrauks AE statybą, jei Lietuva nepasirašys poveikio aplinkai vertinančio dokumento, nes Espo konvencijos įpareigojimai yra tik patariamojo pobūdžio?
Baltarusiai tiesiai neatsakė, tik draugiškai šypsojosi: „Mes juk kaimynai – tikiuosi, kad galime susitarti.“
BAE vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas A.Parfionovas užsiminė, jog Lietuvai neverta spyriotis ir dėl to, kad mūsų šalis esą turėtų ekonominės naudos: „Jūs galėtumėte nusipirkti pigesnės elektros energijos nei dabar.“
Bet energetikos specialistą J.Vilemą tokie baltarusių pažadai tik prajuokino: „Jokia naujai pastatyta elektrinė, ypač atominė, negali pigiai parduoti elektros. Tai ekonominė nesąmonė.
Lietuvai būtų daug pigiau pirkti elektrą kitur.“
Beje, kaimyninėje šalyje teko išgirsti ir šantažu kvepiančių užuominų – esą jei Lietuva spyriosis dėl elektrinės, gali baigtis rojaus dienos Baltarusijoje sėkmingai veikiantiems lietuvių verslininkams.
Vertinimo procesas dar nebaigtas
Evaldas Ignatavičius
Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje
„Nors poveikio aplinkai vertinimo procesas su Lietuva ir Europos Komisija pagal Espo konvenciją nėra baigtas, BAE projektas yra aktyviai plėtojamas.
Viešai paskelbta, kad Baltarusija 2013 metų spalio–2014 metų vasario mėnesiais išdavė dvi licencijas ir išleido dekretą dėl atominės elektrinės reaktoriaus statybų pradžios. Tai Lietuvos pusei nėra priimtina.“
Neatsakyti klausimai kelia nerimą
Michailas Demčenka
Lietuvos valstybės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas
„Neseniai Vienoje vyko Branduolinės energijos saugos konvencijos šalių susitikimas. Lietuvos delegacija vėl pateikė baltarusiams tuos pačius klausimus: kodėl elektrinė statoma būtent prie mūsų šalies sienos, koks konkrečiai būtų poveikis gamtai avarijos atveju, kodėl nėra evakuacijos planų?
Bet ne tik į visus šiuos, bet ir daugybę kitų klausimų, kuriuos pateikti įpareigoja Espo konvencija, negavome atsakymų. Toks kaimynų nekonkretumas mus verčia suklusti.“
