250 milijonų litų teisininkams ir konsultantams. Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo 10 metų nuoma iš Bermudose įregistruotos bendrovės už sumą, kurios užtektų dviem laivams įsigyti. Elektrėnų elektrinėje pleškintos brangios rusiškos gamtinės dujos, nors ten pagaminta elektra vartotojams kainavo tris kartus brangiau nei importuojama.
Tai tik keli epizodai iš 21, kuriuos narpliojo socialdemokrato Artūro Skardžiaus vadovaujama komisija.
Paprašytas visas išvadas apibūdinti vienu sakiniu A.Skardžius pasakė: „Kraustė tautai kišenes per pačią krizę uždengdami akis trispalve, neva to reikėjo nacionaliniams tikslams.“
Konservatorių lyderis ekspremjeras Andrius Kubilius, taip pat posėdžiavęs komisijoje, apskundė A.Skardžių prokurorams, įtardamas, kad komisija nusižengė Baudžiamojo kodekso 118 straipsniui (padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką), nes siekė diskredituoti Lietuvos strateginius energetinės nepriklausomybės projektus, o tai esą atitinka Rusijos interesus.
„Vagie, kepurė dega?“
Vienas komisijos narių Seimo narys „drąsuolis“ Valdas Vasiliauskas iš tokių A.Kubiliaus kaltinimų tik juokėsi: „Vagie, kepurė dega!“
„Cirkas“, – pasakė A.Skardžius.
„Prezidentė Dalia Grybauskaitė atsisakė vykti į Sočio olimpines žaidynes, tačiau iš tikrųjų ji su visa konservatorių partijos grietinėle ir nepartiniu buvusiu energetikos ministru Arvydu Sekmoku turėjo ten sėdėti garbės svečių ložėje“, – tėškė V.Vasiliauskas.
Ir paaiškino: „Sočio olimpiada buvo finansuojama iš „Gazprom“ pelno, o Lietuva pagal savo kuklias galimybes jį labai padidino.
Pirmiausia, buvo nežmoniškai didelė dujų kaina – 30 proc. didesnė nei Vokietijoje ir 10–15 proc. didesnė nei Latvijoje ir Estijoje.
Antra, nors tuo metu buvo sunki krizė ir ekonomika susitraukė, atėjus A.Sekmokui rusiškas brangias dujas pleškinome kaip įmanydami, leidome per kaminą, nors visoje Europoje rusiškų dujų dalis buvo mažinama.“
Paprašyta pakomentuoti Vyriausybės, kurioje buvo krašto apsaugos ministrė, konkrečius energetinius sprendimus, kita komisijos narė konservatorė Rasa Juknevičienė atkirto, kad A.Skardžiaus kalbų ji nekomentuosianti, nes tai esąs „žmogus – užribis“, o jeigu žurnalistė tuo domisi, tai „ji dirba Kremliui“.
Kodėl? „Dėl to, kad diskredituojate energetinius projektus, o tai yra naudinga Kremliui!“ – tryško kaltinimais R.Juknevičienė.
Gresia baudžiamoji byla
Buvęs energetikos ministras A.Sekmokas yra žmogus, kuriam valdant elektros ir dujų tiekimas į Lietuvą atiteko Rusijos monopolijoms. Jam ministraujant buvo taip diskredituotas naujos atominės elektrinės projektas, kad dešiniųjų dominuojamam Seimui staiga sumanius paskelbti referendumą dėl tų statybų žmonės balsavo prieš.
Todėl Rusijos monopolijoms ir su jomis kovoti pasamdytiems užsienio konsultantams A.Sekmoko laikai buvo aukso amžius.
Prieš palikdamas ministeriją šis asmuo atliko tris veiksmus: vieną – strateginį, kitą – galimai kriminalinį, o trečią – dėl savęs.
Pradėkime nuo trečiojo veiksmo. A.Sekmoko kaip ministro paskutines dienas kontroliuojama bendrovė Duomenų logistikos centras parūpino milijoninį užsakymą buvusiai A.Sekmoko darbovietei uždarajai akcinei bendrovei „DocLogix“.
Šiai dokumentų ir darbo procesų valdymo sistemomis prekiaujančiai įmonei A.Sekmoko pavaldiniai neskelbiamų, supaprastintų derybų būdu, be konkurso užsakė gėrybių už 1 mln. 148 tūkst. litų. Maža to, numatyta galimybė sutartį pratęsti du kartus bei 140 tūkst. litų papildomas metinis mokestis už paslaugas.
Kriminaliniu gali būti pripažintas A.Sekmoko sprendimas prieš pat paliekant postą kreiptis į Tarptautinio Ignalinos elektrinės eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondo donorų asamblėjos pirmininką su prašymu nutraukti šio projekto finansavimą.
A.Skardžiaus komisija savo išvadose įvertino, kad taip pasielgęs A.Sekmokas pakirto partnerių pasitikėjimą Lietuva, ir Ignalinos AE uždarymo projektui vietoj 770 mln. eurų tebuvo numatyta 400 mln. eurų parama.
Užvakar Seimas balsavo, jog būtų kreiptasi į prokurorus, kad jie ištirtų, ar taip pasielgdamas A.Sekmokas neviršijo įgaliojimų, nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir ar nepadarė kitos nusikalstamos veikos.
Laisvė – per Bermudas
Trečias A.Sekmoko sprendimas prieš paliekant postą buvo viską įslaptinti.
Šiuo metu prisistatantis privačiu asmeniu buvęs ministras yra žurnalistams nepasiekiamas, todėl vienintelė proga jį pakalbinti buvo jo liudijimo Seimo komisijai dieną.
– Kodėl jūs įslaptinote visą medžiagą, kurią nagrinėja komisija?
– Aš negaliu atsakyti, neturiu dabar leidimo darbui su slapta medžiaga.
– Sakoma, kad jūsų potvarkiu viskas įslaptinta.
– Tikrai ne. – Bet čia pat pakeitė nuomonę: – Ta prasme medžiaga tuo metu buvo įslaptinta, tai įslaptinta.
Neturėjo įgaliojimų
Dešiniesiems pralaimėjus tautos paramą naujos atominės elektrinės statybai, Klaipėdoje iš dalies privačios įmonės „Klaipėdos nafta“ (apie trečdalį akcijų priklauso privatiems asmenims) iniciatyva buvo paskelbtas SGD terminalo nuomos konkursas. Kodėl nuomos? Esą terminalo reikėjo skubiai, todėl vienintelė išeitis buvo nuoma.
Seimo komisija nustatė, jog „Klaipėdos nafta“ paskelbė konkursą ir jo nugalėtoją dar neturėdama tam Vyriausybės įgaliojimų.
Klaipėdos įmonė Bermudose įregistruotą bendrovę „Hoegh LNG Ltd.“ pripažino konkurso nugalėtoja 2012 m. sausį, o tik vasario viduryje Vyriausybė priėmė nutarimą be konkurso paskelbti „Klaipėdos naftą“ SGD terminalo projektą įgyvendinančia bendrove.
Neturi strateginės reikšmės
A.Skardžius pasakojo, kad sutartį su Bermudų bendrove ir „Klaipėdos naftos“ vadovo Roko Masiulio liudijimą Seimo komisijai pavyko išgauti tik po, kai buvo pagrasinta policija.
Štai tada ir paaiškėjo, kad per 10 metų dujų vartotojai, o tokie yra dauguma Lietuvos gyventojų, už SGD terminalo nuomą sumokės dviejų tokių pat laivų kainą – 1,8 mlrd. litų, arba 480 tūkst. litų per dieną, nesvarbu, ar dujos bus tiekiamos, ar ne.
Kai nuomos sutartis baigsis, nutarusi laivą įsigyti Lietuva turės sumokėti dar bemaž pusę tiek. Seimo komisija nustatė, kad dėl SGD terminalo sudaryta sutartis nėra išperkamosios nuomos sutartis, todėl joje nėra nurodyta terminalo likutinė vertė sutarčiai pasibaigus.
Maža to, terminalo nuomos paslaugų viešojo pirkimo dokumentuose buvo nurodyta, kad projektas neturi strateginės reikšmės!
Pirštu rodė į įmonę
A.Sekmoko kantrybė atsakinėti ėmė sekti po to, kai paklausiau: „Mačiau dokumentą apie SGD terminalo laivo pirkimą, kuriame nepažymėta grafa, kad projektas susijęs su nacionaliniu saugumu.
Taigi terminalo viešasis pirkimas įvyko, lyg būtų perkami automobiliai ar kėdės. Kodėl?“
A.Sekmoko atsakymas buvo toks: „Tai yra „Klaipėdos naftos“ duomenys, neturiu ką pakomentuoti. Įmonė, be abejo, savo komercinius reikalus tvarkė taip, kaip manė reikalinga.“
„O kodėl ne kaip nacionalinės svarbos? Ar ne todėl, kad būtų galima paslaugą pirkti iš lengvatinių mokesčių zonos – Bermudų salyne įregistruotos įmonės?“
„Tai yra įmonės informacija“, – atkirto buvęs ministras ir pridūrė, kad jis tos sutarties nė neskaitė.
Seimo komisijos narys „darbietis“ Kęstutis Daukšys tada paaiškino, kad laivo, o ne stacionaraus terminalo variantas galėjo būti pasirinktas todėl, kad „Lietuvoje visi yra statybininkai, todėl apgauti būtų sunkiau, o apie laivus nusimanančių – tik vienas kitas“.
A.Sekmokas iš pradžių neigė, kad sutartis dėl SGD terminalo laivo buvo sudaryta ne su pagrindine Norvegijos bendrove, o su antrine įmone, kurios akcininkai nėra žinomi.
„Čia kažkieno labai eskaluojamas blefas“, – tikino eksministras.
Bet pamažu jo tvirtumas mažėjo: „Ši informacija yra mažareikšmė.“ O galiausiai jau aiškino, kad laivyboje tokia praktika yra labai įprastas dalykas.
„Aš esu privatus asmuo“, – paklaustas, ar nebijo baudžiamosios atsakomybės, atkirto A.Sekmokas ir pradingo už Seimo komisijos posėdžių salės durų.
Tiesos paieškos kenkia?
O iš už jų išnirusi konservatorė R.Juknevičienė sutarties dėl SGD terminalo keistumus atrėmė pamąstymu, kad bet koks klausinėjimas ir informacijos apie šį projektą viešinimas yra kenkimas Lietuvos nacionaliniams interesams: „Tai yra žlugdymas įvairiais būdais: nuolat keliami klausimai, Rūtoms Grinevičiūtėms nuolat suteikiama informacija iš komiteto apie neva kažkokias paslaptingas Bermudas, kad žmonėms būtų sukelta abejonė.“
Tačiau kad visos sutarties sudarymo per „paslaptingas Bermudas“ aplinkybės yra tiesa, šį ketvirtadienį patvirtino Seimas, balsuodamas už A.Skardžiaus komisijos išvadas.
Kiti pirko perpus pigiau
„Kodėl tokia verslo schema – per Bermudas mokėti biudžeto pinigus – po pusę milijono kasdien?“ – paklausiau A.Skardžiaus.
Politikas atsakė: „Tokios schemos yra naudojamos siekiant išvengti mokesčių ir paslėpti galus.“
Seimo komisija taip pat surinko informaciją, kad „Hoegh LNG“ dar 2011 metais iš tų pačių korėjiečių, kurie stato laivą Lietuvai, už 500 mln. JAV dolerių (1,245 mlrd. litų) užsisakė du analogiškus laivus.
Kita Norvegijos bendrovė „Golar LNG“ sudarė penkerių metų tokio pat laivo nuomos sutartį už 213 mln. dolerių (530 mln. litų). Abiem atvejais sandorio kainos yra maždaug perpus mažesnės nei to, kurį kaltinimais tėvynės išdavyste gina A.Kubilius su svita.
Skurdina visus vartotojus
Viską vainikavo Seimo priimtas SGD terminalo įstatymas, kuriuo „Klaipėdos naftos“ sutartimis dešimčiai metų į priekį suplanuotos išlaidos terminalui ir jo infrastruktūrai buvo perkeltos ant vartotojų pečių.
2012-aisiais „Klaipėdos naftos“ prašymu į dujų kainą jau buvo įtraukta 200 mln. litų šios iš dalies privačios bendrovės sąnaudų. Tais metais dujų kaina vartotojams ūgtelėjo apie 11 proc.
Maža to, per 2010–2012 metus dėl labai specifinių Lietuvos sutarčių ir santykių su „Gazprom“ importuojamos gamtinės dujos brango 50 proc., nors Europoje augimas buvo beveik perpus mažesnis – 27 proc. 10–15 proc. pigiau nei Lietuva dujas pirko estai ir latviai.
Rezultatą šį balandį savotiškai apibendrino „Eurostatas“. Jo tyrimo apie ekonominės krizės poveikį namų ūkiams duomenimis, 30 proc. Lietuvos gyventojų mėnesio pabaigoje pritrūksta pinigų eilinėms sąskaitoms apmokėti. Taip prastai šiuo metu Europoje tėra Graikijoje, Bulgarijoje, Latvijoje ir Rumunijoje.
Anot A.Skardžiaus, nors energetinių sprendimų konsultantams ir teisinėms paslaugoms per A.Kubiliaus valdymą buvo išleista ketvirtis milijardo litų, užsakovas neprašė įvertinti, kokią dujų ir elektros kainą mokės vartotojai.
„Pirmiausia, tai yra komerciniai dalykai, kurie negali būti atskleisti“, – kartojo A.Sekmokas, paklaustas apie jo sprendimų įtaką vartotojų kišenei.
„O antra?“
„Sutartis, aš neabejoju, sudaryta komerciškai naudingai“, – ištarė A.Sekmokas, vis pabrėždamas, kad sutarties turinys yra „Klaipėdos naftos“ komercinė paslaptis. Paslaptis, už kurią visi Lietuvos vartotojai mokės komerciškai naudingą kainą.
Maustė Seimo narius
Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis papasakojo, kaip „Klaipėdos naftos“ vadovas su palydovais 2012 metais paveikė parlamentarus: „Iš pradžių ir man pasirodė baisi ta terminalo nuomos dienos kaina – bemaž pusė milijono.
Tačiau mums paaiškino, kad labai brangus yra pats objektas, bet jis, pavyzdžiui, kaip atominė elektrinė, gamina labai pigią elektrą.
Tad šitas terminalas irgi labai brangus, bet dujų kaina yra labai maža ir ji, įskaičiuojant ir nuomą, eina žemyn. 25–30 procentų kainos turėtų būti nuspausta žemyn nuo to, ką mes turėjome.“
Anot K.Masiulio, kainos mažėjimą patvirtinęs ir Energetikos ministerijos užsakytas auditas.
Bet A.Skardžius paneigė gerąją žinią apie dujų pigimą: „Auditas apie kainas nežinojo, nes „Klaipėdos nafta“ auditoriams nepateikė nuomos sutarties skaičių. Auditoriai taip ir rašo: „Mums nepateikė skaičių, mes negalime vertinti.“
Vadinasi, Seimo nariai buvo apkvailinti?
„Tai buvo atsakymai, kuriuos mes gaudavome. Mes netikrindavome, o pasitikėdavome kaip politikai“, – dėstė K.Masiulis.
„Jūs pats skaitėte sutartis dėl terminalo nuomos paslaugos pirkimo?“ – pasitikslinau.
„Aišku, kad neskaičiau!“ – atšovė K.Masiulis ir pratrūko tirada, kaip jis pasitiki „Klaipėdos naftos“ vadovo R.Masiulio kompetencija.
Tą patį man teigė ir A.Sekmokas: „Konkrečių sutarčių, kurias sudaro įmonė, neskaitau, nes tai yra komercinė informacija.“
Savanoriška duoklė „Gazprom“
Vienas klausimų, į kurį atsakė specialioji Seimo komisija, buvo dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) teikimo per energetikos įmones. Tokias paslaugas apmoka vartotojai atsiskaitydami už elektrą ir dujas.
Komisija nustatė, jog 2009–2013 metais šių lėšų surinkimas išaugo 36,84 proc. Elektros kainoje ta visuomeniškai naudinga dalis padidėjo 46,75 proc. Už ką mokėjome?
Parlamentarai atrado, kad 2010 metais A.Kubilius su ministrų kompanija smarkiai padidino rusiškas „Gazprom“ dujas kūrenančios Lietuvos elektrinės kvotą remtinai elektros energijos gamybai. Toje elektrinėje pagaminama elektra kainuoja tris kartus brangiau nei rinkoje.
Po to įvyko štai kas: nustačius 2,5 teravatvalandės (TWh) kvotą Elektrėnų elektrinė tepagamino 1,9 TWh, bet iš biudžeto gavo už visas 2,5 TWh. Kitaip sakant, vartotojai permokėjo 52,5 mln. litų.
Bet ir čia elektrėniškiai nesustojo – dalį vartotojų kruvinai apmokėtos triskart brangesnės nei rinkoje elektros pardavė Estijos biržoje. Pasipinigavo dar 8,6 mln. litų.
Ir tai vyko po to, kai Lietuvos elektrinė už 1,2 mlrd. litų buvo modernizuota labai prabangiame katile kūrenti ypač brangiai perkamas rusiškas dujas.
Nubyrėjo ir politikams
Beje, dėl modernizacijos neapsieita be milijoninių sutarčių, sudarytų be konkurso. Šįsyk nuskilo „General Electric International“, kuri iki 2028 metų tieks elektrinei atsargines dalis ir kita. Tos dalys kainuos po 20 mln. litų dar devyniolika metų.
V.Vasiliauskas daro prielaidą, kad tokios sutartys yra naudingos ir prieš jas užsimerkusiems politikams: „Taip buvo didinami tų kovotojų už energetinę nepriklausomybę pelnai ir iš tų pelnų, manau, dabar finansuojami partijos ir prezidento rinkimai.“
A.Skardžius panašiai mąstė klausiamas, kodėl A.Kubiliaus vadovautai Vyriausybei prireikė projekto, kuriame iš vartotojų už dujas surinkti pinigai būtų prasukti pro anoniminę kasą kažkur Bermudose: „Kas galėtų paneigti, kad kažkur pakeliui nubyrės ir politikams?“
Konsultantams – milijonai
A.Skardžiaus balsas Seimo pirmųjų rūmų fojė skambėjo vis garsiau, kai jis dėstė sekmokišką kainodarą: „Mokėta po 1700 litų už valandą lietuviams konsultantams, o auditoriai aiškiai sako, kad tris kartus viršyta didžiausia rinkos kaina už tokias paslaugas.
Konsultantams ir teisininkams per tuos trejus metus sumokėta 250 milijonų litų, o iš pensininkų, motyvuojant, kad krizė, buvo atimtas milijardas.“
Seimo komisijos pirmininko teigimu, valdant konservatoriams, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, Specialiųjų tyrimų tarnybai, prokurorams, Valstybės kontrolei, Viešųjų pirkimų tarnybai buvo užginta domėtis energetikos sektoriumi. Tik Seimo komisija sugebėjo gauti dokumentus ir nustatyti, kaip viskas vyko.
Paaiškėjo, kad net likviduojama bendrovė LEO LT sugebėjo išleisti 8,4 mln. litų konsultacinėms, teisinėms ir... viešųjų ryšių paslaugoms.
Konsultantų ir teisininkų samdymo schema kartojosi. Pirmiausia susitardavo su kokia nors įmone Didžiojoje Britanijoje arba JAV, o tie pasisamdydavo vietinius lietuvius, kurie ir atlikdavo darbą.
Beje, pasirenkant konsultantus kartojasi tie, kurie konservatoriams kažkada padėjo parduoti „Mažeikių naftą“ bendrovei „Williams“.
Antai sprendimą socializuoti (įtraukti į gamtinių dujų kainą terminalo įrengimo išlaidas, kad ir kokios jos būtų) „Klaipėdos naftai“ pasiūlė kompanija „Fluor S.A.“.
Kitas būdas susirasti konsultantą – ministro aplinka. Pavyzdžiui, buvo sudaryta sutartis su JAV kompanija „Science Applications International Corporation“ dėl SGD terminalo galimybių studijos.
Amerikiečiai pasisamdė lietuvišką bendrovę „Danet Baltic“. Jos prezidentas Mindaugas Petrauskas tuo pat metu buvo ir A.Sekmoko patarėjas, o kiek vėliau ir viceministras. Jo privačios įmonės sutartis su amerikiečiais įslaptinta.
O viceministro bendrovė, kaip spėjama, tiesiog pasinaudojo valstybinių Lietuvos mokslo institucijų paslaugomis. Tarifai tarptautiniai, o darbas lietuviškas.
Veikėjas už atominę kainą
„Didžioji dalis iš to ketvirčio milijardo sumokėta užsieniečiams – visokiems daktarams Walli ir panašiems veikėjams“, – kalbėjo A.Skardžius.
„Lietuvos rytas“ pirmasis atskleidė indų kilmės verslininko Ramino Walli veiklą Lietuvoje. Tada ir paaiškėjo, kad šis abejotinos reputacijos veikėjas yra neveikiančios Ignalinos atominės elektrinės oficialus derybininkas su bendrove „Nukem“ dėl statomos ir niekaip nepastatomos panaudoto branduolinio kuro saugyklos.
Ylai išlindus iš maišo A.Kubiliaus aplinka mėgino demonstratyviai baisėtis tokiu paskyrimu.
A.Sekmokas tada tikino net nematęs to R.Walli akyse, bet vėliau „Lietuvos ryte“ pasirodė jųdviejų, sukišusių galvas ir apie kažką besišnekučiuojančių, nuotraukos.
Po to buvo paskelbta, esą indą į Vyriausybę atvedė tuometis ūkio ministras Dainius Kreivys.
Tačiau su R.Walli buvo pažįstamas ir ekspremjeras A.Kubilius, nes juodu kartu puotavo Rasos Kubilienės vadovaujamo M.Rostropovičiaus fondo renginyje.
Negana to, R.Walli ten taškėsi pinigais – fondo naudai nupirko paveikslą 8 kartus brangiau, nei už jį buvo prašoma. Liudininkų teigimu, vadinamasis konsultantas ir tuometis premjeras šiltai bendravo.
Šiam veikėjui buvo mokama po 1700 litų už valandą konsultacijų, nes būtent tokius įkainius išsikovojo britų teisinė kontora „Taylor Wessing“, su kuria neveikiančios elektrinės vadovai sudarė sutartį.
Neveikianti Ignalinos elektrinė už konsultacijas dėl nepastatytos branduolinio kuro atliekų saugyklos įsipareigojo „Taylor Wessing“ per vienus metus sumokėti 10 mln. litų, o ši darbui su Lietuva pasamdė R.Walli. Galiausiai konsultantas tiesiog dingo.
A.Skardžius pabrėžė, kad sumokėjusi ketvirtį milijardo konsultantams ir teisininkams A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė bei jai pavaldūs įmonių direktoriai „pamiršo“ užsakyti pagrindinę studiją, ar Lietuvos žmonės išsimokės: „Ekonominio naudingumo aspektu nebuvo jokių vertinimų. Tai yra politiniai sprendimai, o už jų stovintys kažkokie gudručiai pasišildė rankas.“
Parankūs auditoriai
Kovingasis „Klaipėdos naftos“ vadovas R.Masiulis į kovą dėl Lietuvos energetinės nepriklausomybės stojo irgi atėjęs iš konsultacinio verslo.
Prieš tapdamas „nacionalinės svarbos direktoriumi“ jis 14 metų dirbo pasaulyje ir Lietuvoje skandalingai pagarsėjusių audito bendrovių „Arthur Andersen“ ir „Ernst and Young“ filialuose.
Pastarąją taip pat yra pamėgusi A.Kubiliaus aplinka. Sutapimas: šiems auditoriams buvo patikėtas ir ekspremjero žmonos R.Kubilienės vadovaujamo M.Rostropovičiaus fondo auditas.
20 tūkstančių litų alga – maža
Seimo komisija ištyrė ir energetikų atlyginimų politiką. Pasirodo, čia mokėtos algos visiškai nepriklauso nuo to, ar įmonės dirbo pelningai.
Nuostolingos įmonės išsimokėdavo ir dividendus. Antai 2010 ir 2011 metus nuostolingai baigusi bendrovė „Litgrid“ išsimokėjo 435 mln. litų dividendų.
„A.Kubiliaus valdymo metais visi žmonės buvo priversti veržtis diržus, bet tuo metu energetikos įmonių vadovų algos buvo nežmoniškai išpūstos.
Tarkime, 20 tūkst. litų alga buvo ne riba uždaromos atominės elektrinės direktoriui. Algos sukosi apie 25 tūkst. litų ir daugiau“, – dėstė komisijos narys V.Vasiliauskas.
Kas turėtų būti nubaustas?
A.Skardžiaus teigimu, „įvertinus dvidešimt vieną komisijos atliktą tyrimą turbūt neužtektų iki gyvos galvos atsėdėti“.
Seimo komisijos pirmininkas kalėjimą iki gyvos galvos jau pažadėjo A.Kubiliui ir A.Sekmokui už išlaidavimą krizės metu.
Ne mažiau griežtas ir V.Vasiliauskas: „Mūsų išvadas galima apibendrinti trimis punktais.
Pirma, 2008–2012 metais valdant A.Kubiliaus Vyriausybei ir D.Grybauskaitei šalies energetinis saugumas ne padidėjo, o sumažėjo. Mes tapome dar labiau priklausomi nuo vienintelio energetinio šaltinio, kuris yra Rusijoje.
Antra, įgyvendinant nacionalinio saugumo energetinius projektus buvo pasirinktas labai netinkamas verslo modelis ir viskas buvo užkrauta ant žmonių pečių.
Nebuvo panaudojamos nei Europos Sąjungos lėšos Suskystintųjų gamtinių dujų terminalui, nei kreditai. Viskas buvo finansuojama iš Lietuvos žmonių kišenės didinant mokesčius.
Trečia, kovojant už Lietuvos energetinę nepriklausomybę labai papilnėjo visų kovotojų asmeninės sąskaitos, taip pat partijų kasos. Mūsų energetika tapo korupcijos židiniu.“
