Inžinieriai be darbo nesėdės Pasak Telšių teritorinės darbo biržos direktorės Dangirutės Jurkuvienės, bendrovės „Orlen Lietuva“ sprendimas atleisti per 130 darbuotojų neišvengiamai tam tikram laikui padidins nedarbo lygį Lietuvos Šiaurės Vakarų regione.
„Kol kas negalime – darbuotojai dar tik sulaukė įspėjimo, kad bus atleisti. Tokiomis aplinkybėmis mes dar nieko negalime jiems padėti.
Bet esame parengę prevencinių priemonių planą. Atleistiems žmonėms pagelbėsime, kiek tik galėsime.
Vis dėlto nemanau, kad atleistieji ilgiau užsibus be darbo. Nes jie geri, kvalifikuoti specialistai, turintys ne kokį nors profesinį, bet inžinerinį išsilavinimą. Tokių darbuotojų verkiant reikia kitoms mūsų regiono įmonėms“, – kalbėjo D.Jurkuvienė.
Kertasi dėl tarifų
„Energijos sąnaudas mažiname pasitelkę investicijas įmonės viduje, tačiau logistinėms sąnaudoms įtakos neturime“, – teigia I.Fąfara.
Kalbėdamas apie tai, jis turi omenyje „Orlen Lietuva“ ir „Lietuvos geležinkelių“ ginčą dėl transporto tarifų. Naftos perdirbimo bendrovė aiškina, kad jie per dideli. Be to, jie aukštesni nei Baltarusijos įmonių naftos produktams gabenti į Klaipėdos uostą taikomi tarifai.
„Nesitikime, kad tarifų mažinimas išgelbės bendrovę „Orlen Lietuva“. Kalbame apie tai, kad norėtume turėti tokius pat tarifus kaip mūsų konkurentai“, – teigia I.Fąfara.
Jis kalba: „Tolesnė „Lietuvos geležinkelių“ plėtra „Orlen Lietuva“ sąskaita negalima. Tikiuosi, kad sudėtinga situacija leis rasti bendrą sutarimą.“ Tuo metu „Lietuvos geležinkeliai“ teigia, jog transporto logistikos sąnaudos Baltarusijos įmonėms, gabenančioms naftos produktus į Klaipėdos uostą, yra keturiskart didesnės negu bendrovei „Orlen Lietuva“. O tarifų dydis įmonė „Orlen Lietuva“ produktams gabenti iki 2024 metų nustatomas pagal metodiką bei tvarką, kuri įtvirtinta 2009 m. tarp bendrovių pasirašytoje sutartyje. Taigi tarifus nustatė abi bendrovės kartu.
„Nuo „Mažeikių naftos“ įsigijimo sumokėjome 12,2 mlrd. litų mokesčių, Lietuvos verslo įmonėms – 9,2 mlrd. litų, darbo užmokesčiui – 1,1 mlrd. litų, – dėlioja I.Fąfara. – Negalime suprasti, kad „Oren Lietuva“ – didžiausia įmonė Lietuvoje, didžiausia mokesčių mokėtoja, įmonė, kuri kuria tūkstančius darbo vietų, jau ne pirmus metus mato, jog konkurentai moka apie 30 proc. mažesnius tarifus. Aš to nesuprantu, savininkai taip pat to nesupranta. Tikimės greito sprendimo dėl tarifų mažinimo.“
„Lietuvos rytas“ jau rašė, kad Lenkijos koncerno „PKN Orlen“ vadovai neneigia, jog Mažeikių naftos perdirbimo gamykla gali būti parduota arba paskelbtas jos bankrotas. Lenkai pyksta, kad nesulaukia Lietuvos valdžios paramos.
Koncerno prezidentas Jacekas Krawiecas bendrovės „Orlen Lietuva“ padėtį pavadino sunkia, nes maržos yra mažiausios per dešimt metų. Mažeikių gamyklą jis pavadino „blogiausia Baltijos jūros baseine“, kuri dirba ant ribos ir žemiau savikainos.
Pelningi tik vieni metai
I.Fąfara skaičiuoja: pirkdama „Mažeikių naftą“ „PKN Orlen“ sumokėjo beveik 3 mlrd. JAV dolerių, dar milijardas – per visą laikotarpį nuo 2006-ųjų, kai „PKN Orlen“ įsigijo 84 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų, – atriektas investicijoms. Nepaisant to, išskyrus 2012-uosius, naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose dirbo nuostolingai. Tais metais jai pavyko gauti 80 mln. JAV dolerių grynojo pelno. Didžiausi nuostoliai – 94 mln. JAV dolerių – susikaupė 2013 metais. 2009 m. „Orlen Lietuva“ nuostoliai siekė 34 mln. JAV dolerių, 2010-aisiais – 31 mln. JAV dolerių, 2011 m. – 6 mln. JAV dolerių.
Vien šiais metais „Orlen Lietuva“ grynąją skolą padidino 150 mln. JAV dolerių.
Būtų gera, jei būtų greta jūros
„Mažeikių naftos gamykla būtų labai gera, jei ji būtų greta jūros. Tačiau taip nėra. Transportavimas iki jūros ir nuo jos didina sąnaudas. Būtent dėl to naftos perdirbimo įmonės darbo rezultatai nėra tokie, kokių tikėtumėmės“, – teigia „PKN Orlen“ vyriausiasis ekonomistas Adamas Czyżewskis.
Jis kalba, kad pasaulinės naftos kainos vienodos, tačiau degalų gaminimo sąnaudos skirtinguose pasaulio kraštuose skirtingos. JAV ir Europoje veikia seniausios naftos perdirbimo gamyklos. Per pastaruosius 30 metų čia nebuvo pastatyta jokia nauja naftos perdirbimo gamykla. Ir, anot A.Czyżewskio, nors jos modernizuotos, ne tokios efektyvios, kokios yra naujos gamyklos.
„Europos naftos perdirbimo įmonės bankrutuoja. Europos rinkoje, kur yra gamyklų perteklius, investuotojai menkai suinteresuoti tokias gamyklas pirkti. Gamyklos nepasinaudoja visu savo potencialu, todėl gamyklų sąnaudos didėja. Po kiekvienos uždarytos gamyklos turime tik trumpalaikį maržų augimą“, – aiškina A.Czyżewskis.
„Lietuvos geležinkeliai“ skaičiuoja, bet nenuolaidžiauja
Anot bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovų, jei būtų patenkintas „Orlen Lietuva“ reikalavimas ir tolesnei naftos perdirbimo produktų gamyklos veiklai užtikrinti būtina sumažinti geležinkeliais gabenamų krovinių tarifai, papildomos nuolaidos geležinkelininkams atsieitų daugiau nei 30 mln. litų per metus. O pačios „Orlen Lietuva“ sąnaudos dėl to sumažėtų tik 0,14 proc.
Ar septintadalis procento tikrai toks reikšmingas įmonei, kuri per metus vien konsultavimo paslaugoms išleidžia daugiau nei 14 milijonų litų?
„Mažeikių bendrovės atstovai nuolat tvirtina, kad mažesnės logistikos sąnaudos pagerintų jų padėtį. Vis dėlto nesunku paskaičiuoti, kad 21 milijardo „Orlen Lietuva“ sąnaudų struktūroje geležinkelių paslaugos tesudaro vos 1,4 procento.
Ir į tas sąnaudas įeina ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių geležinkelių paslaugos“, – teigia AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka.
S.Dailydka atkreipė dėmesį, kad šiuo metu bendrovei „Orlen Lietuva“ taikomų tarifų dydį nustatė ne „Lietuvos geležinkeliai“.
„Tai buvo padaryta 2009 metais pasirašius sutartį. Ją derino ir parašais patvirtino abi pusės. Galima teigti, jog „Orlen Lietuva“ tarifų dydį nusistatė ir parašais patvirtino pati. Ši sutartis galioja iki 2024 metų“, – kalbėjo S.Dailydka.
Nors ekonominė situacija šiemet „Lietuvos geležinkeliams“ dėl sumažėjusios gabenimų apimties yra suprastėjusi, bendrovė vis tiek ieško būdų pagelbėti bendrovei „Orlen Lietuva“.
„Esame pateikę siūlymus bendorvei „Orlen Lietuva“ nemokėti infrastruktūros mokesčio. Šio mokesčio dedamoji yra formulė, pagal kurią apskaičiuojamas galutinis tarifas. Tai sudarytų apie 12 proc. nuolaidą dabartiniam tarifui, arba daugiau nei 20 milijonų litų per metus. „Orlen Lietuva“ šį pasiūlymą atmetė“, – sakė S.Dailydka.
Pažymėtina ir tai, kad nuo šių metų pradžios yra išaugęs pavojingų krovinių infrastruktūros, taip pat ir naftos vežimo mokesčiai. „Orlen Lietuva“ nuo metų pradžios ne visiškai apmoka už paslaugas. Šiuo metu dėl to susidarė 6 milijonų litų skola.
Milijoninė bauda už žalą gamtai
Lyg to būtų negana, už tai, kad 2009 m. Rokiškio rajone išsiliejus dyzelinui buvo užteršti Šaltojos ir Vyžuonos upeliai ir jų slėniai, „Orlen Lietuva“ už padarytą žalą gamtai valstybei privalo sumokėti 9,7 mln. litų.
Naftos perdirbimo bendrovė kaltinam tuo, kad nesiėmė tinkamų priemonių iki galo pašalinti iš produktotiekio į gruntą ir vandenį išsiliejusio dyzelino likučių.
