Pasak Ministro Pirmininko, „Klaipėdos nafta“ tarsis su „Orlen Lietuvos“ vadovais dėl bendradarbiavimo tiesiant produktotiekį iš Mažeikių į Klaipėdą, o „Lietuvos geležinkeliai“ ieškos sprendimų, kaip palengvinti produkcijos pervežimo sąlygas.
„Buvo sutarta, kad „Klaipėdos naftos“ vadovai su bendrovės „Orlen Lietuva“ vadovais per artimiausias tris savaites susitiks ir pradės pokalbį dėl bendro plano parengimo kartu įgyvendinant produktotiekio projektą. Vyriausybės buvo paprašyta prisidėti esant būtinybei greičiau išspręsti įvairius organizacinius klausimus“, – antradienį po susitikimo su „Orlen Lietuva“ generaliniu direktoriumi Ireneuszu Fanfara kalbėjo A.Butkevičius.
Kalbėdamas apie bendradarbiavimą su „Lietuvos geležinkeliais“, premjeras sakė, jog abi bendrovės turėtų peržiūrėti dabar galiojančią tarifų politiką.
„Abi įmonės turi suprasti, kad nė viena, nė kita dėl to negali patirti nuostolių“, – teigė jis.
Pasak jo, suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą statanti „Klaipėdos nafta“ vis dėlto gali padėti vienai didžiausių šalies įmonių „Orlen Lietuva“. Anot premjero, bendradarbiavimas teiks abipusę naudą.
„Mes turime suprasti, kad „Klaipėdos nafta“ eksportuoja „Orlen Lietuvoje“ pagamintus naftos produktus. Puikiai suprantame, jog norint sumažinti savikainą, ypač transportavimo, reikalingas produktotiekis. Manau, kad „Klaipėdos nafta“ yra suinteresuota, kad bendrovė „Orlen Lietuva“ toliau vykdytų veiklą, nes nemaža dalis „Klaipėdos naftos“ pajamų gaunama iš šios bendrovės“, – sakė jis.
Paklaustas, ar Klaipėdos įmonė pati turėtų finansiškai prisidėti prie produktotiekio, Premjeras neatmetė tokios galimybės.
„Galimas ir finansavimo variantas“, – sakė A.Butkevičius.
Jo teigimu, produktotiekio tiesimas nėra artimiausios ateities projektas.
„Produktotiekio projektas nebus įgyvendinamas rytoj. Jo įgyvendinimas greičiausiai užsitęstų iki trejų metų. O pagal visas procedūras yra paskaičiuota, kad jo įgyvendinimas užtruktų iki ketverių metų“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Premjeras informavo, kad susitikimo metu taip pat buvo aptarta galimybė „Orlen Lietuvai“ dalyvauti Europos Sąjungos (ES) struktūriniuose fonduose, ko bendrovės vadovai gana ilgą laiką siekė.
„Supažindinome juos, kokia yra galima struktūrinė parama, kokiuose projektuose jie galėtų dalyvauti. Pirmiausia, tai yra moksliniai tiriamieji darbai – laboratorijų modernizavimas, o svarbiausia programa – naujos technologijas ir inovacijos. Pateikę projektus jie galėtų dalyvauti paramos gavime“, – sakė A.Butkevičius.
Pasak jo, „Orlen Lietuva“ ir patys daro viską, kad jų finansiniai rodikliai gerėtų ir bendrovė toliau galėtų tęsti darbą mūsų šalyje.
„Jie kai kurias priemones taiko viduje. Atleidžia dalį darbuotojų, bet kad tai nebūtų skausminga, tai daugiau susiję su vyresnio amžiaus darbuotojais. Taip pat jie ieško kitų galimybių, kaip sumažinti gamybos savikainą“, – sakė jis.
