Vis dėlto, palyginti su tuo pačiu laiku 2013 metais, kai vidutinė kaina siekė 15,48 ct/kWh, šių metų balandį ji buvo maždaug 2 proc. mažesnė.
Pasak nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Energijos tiekimas“ generalinio direktoriaus Algirdo Juozaponio, nepaisant to, kad dėl šylančių orų elektros energijos paklausa rinkoje pastarąjį mėnesį mažėjo 1,3 proc. - iki 0,748 TWh, jos pasiūla buvo apribota. Tai ir buvo pagrindinė elektros energijos kainų augimo Lietuvos zonoje priežastis.
„Neigiamą įtaką elektros energijos pasiūlai turėjo kelios sutapusios aplinkybės. Balandžio viduryje prasidėjo Karaliaučiaus šiluminės elektrinės remontas, kurio metu veikė tik vienas 450 MW galios gamybos blokas. Tuo pačiu metu buvo remontuojamos elektros perdavimo linijos tarp Latvijos ir Estijos. Dėl to sumažėjo pralaidumas tarp Latvijos ir Estijos, o Suomijos kainų zonoje susiformavusi elektros energijos kaina Lietuvos prekybos zonos nepasiekė“, - sakė A.Juozaponis.
Žemiausia vidutinė kaina Lietuvos NPS zonoje - 7,88 ct/kWh - užfiksuota balandžio 13 d. Tą dieną pralaidumų tarp Baltijos šalių užteko, kad santykinai pigi Skandinavijoje pagaminta elektros energija pasiektų Lietuvą, o visų Baltijos šalių ir Suomijos NPS zonų kainos sutaptų. Aukščiausia elektros energijos kaina - 21,32 ct/kWh - dėl ribotos pasiūlos biržoje buvo susiformavusi balandžio 30 d.
Nors vidutinė elektros energijos kaina Estijos NPS zonoje pakilo 0,4 proc. iki 10,93 ct/kWh ir buvo labai panaši į kainą Suomijos NPS zonoje, ji buvo beveik 30 proc. mažesnė nei kainos Lietuvoje ir Latvijoje, kurios visomis mėnesio valandomis buvo vienodos.
Anot „Energijos tiekimo“ vadovo, gegužę kainų kilimas gali tęstis - mėnesio viduryje numatomas elektros perdavimo linijos tarp Estijos ir Latvijos apribojimas iki 520 MW. Be to, Karaliaučiaus šiluminės elektrinės 450 MW gamybos blokas vis dar dirba ne pilnu pajėgumu, o vienas iš Suomijoje esančios Olkiluoto atominės elektrinės reaktorių (880 MW galios) bus išjungtas planiniam remontui.
