Beveik visą mėnesį trukęs elektros perdavimo linijų tarp Estijos ir Latvijos remontas ir nuo balandžio vidurio Karaliaučiaus elektrinėje dirbęs tik vienas gamybos blokas – pagrindinės priežastys lėmusios mažą elektros pasiūlą Lietuvoje. Elektros vartojimo poreikį tenkino brangesnė Latvijos šiluminėse elektrinėse gaminama elektra. Didžiąją balandžio mėnesio dalį šios priežastys lėmė gerokai aukštesnes elektros kainas Lietuvoje ir Latvijoje lyginant su kainomis Estijos prekybos zonoje.
„Balandį estiškos ir suomiškos elektros importas išaugo 25 proc., o importas iš trečiųjų šalių – Karaliaučiaus, Baltarusijos ir žemyninės Rusijos – beveik penktadaliu mažėjo, nors galimybių importuoti per Lietuvos–Baltarusijos sieną buvo daugiau“, – sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Robertas Staniulis.
Balandžio mėnesį Lietuvos–Baltarusijos tarptautinių jungčių pralaidumas elektros importui vidutiniškai buvo išnaudojamas 20 proc., kitos tarptautinės jungtys buvo išnaudojamos intensyviau: Lietuva–Karaliaučius – 68 proc., Latvija–Estija – 96 proc.
Balandį, palyginus su kovu, elektros gamyba mažėjo visų tipų elektrinėse, labiausiai - šiluminėse, kurios baigė darbą pasibaigus šildymo sezonui. Sumažėjus vandens pritekėjimui Nemune generacija Kauno hidroelektrinėje smuko vidutiniškai 17 proc. Dėl vyravusių ramesnių orų vėjo jėgainės pagamino vidutiniškai 35 proc. mažiau elektros nei kovą.
