„Noriu pažymėti, kad (...) labai svarbu turėti alternatyvas dabartiniam dujų tiekimui. Ir tai svarbu ne tik Estijai ir Suomijai - turėti jungtį tarp šalių. Iš tikro, taip mes sujungiame Suomiją su Lietuva, nes yra geros jungtys tarp Estijos ir Latvijos, tarp Latvijos ir Lietuvos, ir jeigu bus jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos, tai regioną pavers mažesne energetine sala. Tai labai teigiamas dalykas mums visiems, ir jeigu SGD terminalai bus abiejuose dujotiekių galuose, vadinasi bus didesnis potencialas alternatyvaus tiekimo ir didesnės nepriklausomybės“, - trečiadienį spaudos konferencijoje po susitikimo su Lietuvos premjeru Algirdu Butkevičiumi sakė T.Roivasas.
Latvijos, kuri anksčiau prieštaravo Lietuvos SGD terminalo statybai ir norėjo regioninį terminalą pasistatyti pati, vyriausybės vadovė Laimdota Straujuma gegužės pradžioje pareiškė, kad Baltijos valstybės, Suomija ir Lenkija privalo pagaliau susitarti dėl regioninio terminalo statybos, kad galėtų pasirengti dujų importui iš JAV. Latvijos premjerė anksčiau yra pareiškusi, kad šalis ieško alternatyvų apsirūpinti gamtinėmis dujomis, ir viena jų gali būti Lietuvos SGD terminalas.
Estijos ekonomikos ministerijos vertinimais, pastatyti SGD terminalus Estijoje ir Suomijoje būtų pigiau nei tiesti povandeninį dujotiekį („Balticconector“) - skaičiuojama, kad investicijos į projektą siektų apie 500 mln. eurų. Projektą „Balticconector“ regione nori plėtoti Suomijos „Gasum“ ir Estijos „EG Vorguteenus“ – abi įmonės yra susijusios su Rusijos „Gazprom“.
„Klaipėdos naftos“ statomas SGD terminalas pradės veikti gruodžio pradžioje.
