„Rytoj bus įtrauktas į Vyriausybės posėdį ir bus priimtas“, - antradienį sakė premjeras Algirdas Butkevičius.
Jis tikino, kad nuostatos nesikeičia - siūloma steigti įmones, kuriose 51 proc. akcijų priklausytų valstybės valdomai bendrovei.
„Ne, niekas nesikeičia, turėjau susitikimą su Vilniaus miesto savivaldybėje“, - tikino ministras pirmininkas.
Vyriausybė balandžio pabaigoje iš esmės pritarė, kad būtų sukurtos dvi specialios paskirties bendrovės, kurias kontroliuotų „Lietuvos energija“.
Trečiadienį priėmus galutinį sprendimą, beveik 2 mlrd. litų vertės Vilniaus ir Kauno šilumos ūkio atnaujinimo projektams būtų suteiktas valstybei svarbių ekonominių projektų statusas.
Tokiam pertvarkos scenarijui nepritariantis energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius anksčiau pareiškė, kad Vilniaus ir Kauno šilumos ūkiai gali būti atnaujinami ir nedalyvaujant valstybei.
Jo nuomone, mažinti šilumos kainas galima, pritraukiant privačių investicijų arba savivaldybėms skelbiant konkursus, kuriuose pretendentai siūlytų žemiausias kainas.
Preliminariai skaičiuojama, jog Vilniuje investicijos į šilumos ūkį gali siekti 1,187 mlrd. litų, Kaune - 687 mln. litų.
Vyriausybės nutarimo projekte nurodoma, jog privatiems investuotojus atitektų ne mažiau kaip 25 proc. projekto dalies.
Nepaisant Vyriausybės ketinimų, Vilniaus savivaldybė ketina įgyvendinti savarankišką 720 mln. litų preliminarios vertės termofikacinės jėgainės rekonstrukcijos projektą ir prašo jam ES paramos, nors jis neatitinka Vyriausybės patvirtintos Nacionalinės šilumos ūkio plėtros programos ir todėl negali pretenduoti į europinę paramą.
„Lietuvos energija“ yra parengusi galimybių studiją, pagal kurią Vilniuje planuoja pastatyti maždaug 145 MW galios kogeneracinę elektrinę, o Kaune - 50 MW.
Įgyvendinus projektus, šiluma atpigtų 25-30 proc. Projektams tikimasi gauti apie 50 proc. jų vertės ES paramos.
Neatmetama, jog „Lietuvos energijos“ investicijų projektuose gali dalyvauti Suomijos energetikos koncernas „Fortum“.
