J.Neverovičius jau anksčiau nepritarė valdančiųjų stumiamam projektui, pagal kurį didmiesčių šilumos ūkį netrukus turėtų perimti valstybės įmonių grupė. Ministro nuomone, atnaujinti jėgaines galėtų ir privatus verslas.
Tačiau Vyriausybė palaimino reformas ir be energetikos ministro. Plane numatyta, kad šilumos gamybos jėgainės Vilniuje ir Kaune bus atnaujintos, pripažintos valstybei svarbiais projektais, o jų įgyvendinimas patikėtas energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“.
Finasų ministras Rimantas Šadžius posėdyje sakė, kad sprendimo esmė – pripažinti valstybei svarbiais projektais du elektrinių projektus Vilniuje ir Kaune, modernizuojant kogeneracines jėgaines, o šilumos kainą sumažinant maksimaliai.
Anot jo, reikės pritraukti finansiškai pajėgų ūkio subjektą, kuriuo patvirtintas holdingas „Lietuvos energija“.
R.Šadžius teigė, kad vykdant projektus bus įrengtos vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios kogeneracinės elektrinės, kurios galėtų sumažinti šilumos energijos gamybos kainą apie 30 procentų.
„Buvo įvairių diskusijų, kaip turėtų būti elgiamasi, kadangi dar nėra formaliai patvirtinta nacionalinė šilumos ūkio programa, kur dabar atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Tačiau parengiamųjų darbų dėl to stabdyti nebūtina. Siūlomas nutarimo projektas atvertų kelią parengiamiesiems darbams“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo R.Šadžius.
Anot jo, Energetikos ministerija abejojo, kad galbūt bus pažeidžiamos konkurencijos taisyklės, nėra valstybės pagalbos elementų, nėra aišku, ar nepažeidžiamas vietos savivaldos ir šilumos ūkio įstatymai.
R.Šadžius pasiūlė iki birželio 16 dienos pateikti ministrų kabinetui sutarties tarp Vyriausybės ir „Lietuvos energijos“ esminius punktus: „Tas bus padaryta ir tada bus aiškūs atsakymai į visus klausimus“.
Vyriausybės sprendimas leis „Lietuvos energijai“ pradėti partnerių atrankos procedūras elektrinių projektams įgyvendinti, steigiant projektų įgyvendinimo bendroves. Bus siekiama pritraukti tiek privačių, tiek savivaldybių ar jų valdomų įmonių investicijų.
Reikės milžiniškų investicijų
Preliminariai skaičiuojama, jog Vilniuje investicijos į šilumos ūkį gali siekti 1,187 mlrd. litų, Kaune – 687 mln. litų. Vyriausybės nutarime nurodoma, jog privatiems investuotojus atitektų ne mažiau kaip 25 proc. projekto dalies.
Pasak ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus, tikimasi, kad iš ES struktūrinių fondų bus gauta daugiau nei 1 mlrd .litų paramos: apie 600 mln. litų - Vilniuje ir apie 400 mln. litų – Kaune. Likusią investicijų dalį investuos „Lietuvos energija“.
Skundas nieko nepakeis?
Anot A.Butkevičiaus, koncerno „Icor“ ir Vilniaus savivaldybės valdomos įmonės „Reenergy“ skundas Europos Komisijai nesustabdys šilumos ūkio pertvarko.
„Ne, jokiu būdu“, – teigė premjeras.
Anot ministro pirmininko, Vyriausybės teisininkai yra patikinę, kad ministrų kabinetas elgiasi teisingai, keisdamas atliekų deginimo ir šilumos ūkio reglamentavimą.
„Aš negalėčiau kalbėti už „Reenergy“, Vyriausybės kanceliarijos teisininkai pasakė, kad mes einam teisingu keliu. Niekam nėra uždrausta kreiptis į Europos Komisiją“, - po Vyriausybės posėdžio sakė A.Butkevičius.
