Latvija dar 1996 metais yra išdavusi licenciją žvalgyti ir išgauti naftą švedų kapitalo kompanijai OPAB.
Manoma, kad 120 metrų gylyje esančiame naftos telkinyje E24 yra ne mažiau kaip 100 milijonų tonų naftos, vertos 73 milijardų JAV dolerių (beveik 150 mlrd. litų). Tokie skaičiavimai buvo paskelbti 2010 metais.
Delsia ratifikuoti sutartį
Tuomet, kai kompanijos „Svenska Petroleum Exploration“ kontroliuojama OPAB kaimyninėje šalyje gavo licenciją, Lietuvos ir Latvijos siena buvo nubrėžta šiek tiek kitoje vietoje.
Vėliau patikslinus valstybių sieną dalis ploto atsidūrė jau Lietuvos teritorijoje.
Tai dar labiau paskatino ginčus, kam priklauso nafta jūroje esančiame pasienyje. Ryga jau 15 metų delsia ratifikuoti sutartį su Vilniumi dėl sienos Baltijoje, nors Lietuva tai jau padarė.
Latvijos pusė licencijos neatšaukė, nors teoriškai dalis ten išgaunamos naftos jau turėtų priklausyti Lietuvai.
Bandoma ieškoti išeities
„Latviai pernelyg lengvai išdavė licenciją. Nors dėl sienos buvo susitarta, sutartis neratifikuota“, – kalbėjo Geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas.
Po sienos patikslinimo dalis telkinio dabar patenka į Lietuvos ekonominę zoną. Tai pripažįsta ir latviai, ieškantys išeities, ką tokiu atveju daryti.
Pasak J.Satkūno, Lietuvos šansai pretenduoti į telkinio dalį yra visiškai realūs, nes sutartyje tarp OPAB ir Latvijos yra įrašytas punktas – jeigu siena tarp kaimyninių valstybių keičiasi, dalis licencijos negalioja.
Latvijos valdžios atstovai praėjusią savaitę lankėsi Lietuvoje, susitiko su mūsų šalies specialistais, valdininkais ir tarėsi, ką daryti toliau.
Tarsi užburtas ratas
Krypstama prie susitarimo, kad telkinys gali būti padalytas pusiau, o darbuotis Lietuvos pusėje gali ir ta pati bendrovė kaip ir Latvijoje. Bet kol kas nesutariama, kaip reikėtų padalyti išgautą naftą.
„Švedijos kompanija galės dalyvauti konkurse dėl licencijos Lietuvoje. Tačiau viršenybė jai tikrai nebus suteikta“, – tvirtino Geologijos tarnybos vadovas.
Tiesa, neaišku, kada toks konkursas gali būti paskelbtas. Mat kol nėra ratifikuota jūros siena tarp Lietuvos ir Latvijos, to negalima daryti.
Pasak J.Satkūno, Latvijos Saeima sutartį ratifikuos tik tada, kai su mūsiškiais susitars dėl išteklių, esančių jūroje: „Tai užburtas ratas.“
Žvalgymo projektai – realūs
* Išankstiniai tyrimai rodo, kad po Baltijos jūra yra nemaži klodai naftos, ypač ties Latvijos ir Lietuvos pasieniu.
* Rusai jau nuo 2004 metų siurbia naftą Kaliningrado srityje iš šalia Kuršių nerijos esančio telkinio D6, taip pat paskelbė apie planus išgauti naftą kitoje Baltijos jūros vietoje.
* Bendra Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ ir Kuveito bendrovės „Kuwait Energy“ įmonė „Balin Energy“ taip pat domėjosi naftos gavyba Latvijai priklausančiame Baltijos jūros šelfe.
* Latvijos vandenyse išgautą naftą buvo planuojama perdirbti „PKN Orlen“ gamyklose Lietuvoje ir Lenkijoje.
* Latvija pirmauja Baltijos šalyse pagal pasirengimą išgauti naftą jūroje. Naftos gavyba jūroje yra gerokai brangesnė nei sausumoje.
