Sustabdžius elektrinę, profilaktinius katilo, dūmų valymo sistemos, turbinos bei generatoriaus techninės priežiūros ir valymo darbus atliks apie 150 „Fortum Klaipėda“ samdytų specialistų iš Lietuvos, Vokietijos, Čekijos ir Švedijos. Viską koordinuos įmonės personalas.
„Tokios įrenginių priežiūros reikalauja Lietuvos įstatymai. Remonto darbai užtikrina patikimą šilumos ir elektros energijos gamybos procesą, darbuotojų saugumą. Jie paprastai atliekami pasibaigus šildymo sezonui. Dėl laikinai sustabdytos jėgainės uostamiesčio gyventojai nepatirs jokių nepatogumų“, – pažymėjo „Fortum Klaipėda“ direktorius Juozas Doniela.
Pernai uostamiesčio pakraštyje Suomijos koncerno „Fortum“ pastatyta termofikacinė jėgainė pagamintą šilumą perduoda įmonei „Klaipėdos energija“. Iš ten ji patenka į centralizuotą miesto šilumos tiekimo sistemą. Elektros energija tiekiama į Lietuvos energetinius tinklus.
„Fortum Klaipėda“ jėgainės elektrinė galia – 20 MW, šiluminė – 50 MW. Dar papildomai 13 MW gaunama žiemą kondensuojant dūmus. Per metus jėgainė pagamina 140 Gwh elektros energijos ir apie 400 Gwh šilumos energijos – maždaug apie 40 proc. uostamiesčio šilumos vartotojams reikalingo šilumos kiekio.
Visi gamybos procesai įmonėje iš valdymo pulto stebimi ir valdomi kompiuteriais. Kilus bet kokiam pavojui, degimo procesas krosnyje stabdomas automatiškai. Įmonės specialistai teigia, kad priverstinai stabdyti jėgainės darbo dėl kokių nors techninių nesklandumų jiems dar neteko.
Termofikacinė jėgainė Klaipėdoje, kur naudojamos ir buitinės atliekos, ir biokuras – pirmasis toks objektas rytinės Baltijos pakrantės šalyse. Deginant šiukšles mažiau atliekų patenka į regioninius atliekų tvarkymo centrus, pinga energijos išteklių kainos.
Šiuo metu Europoje veikia daugiau kaip 400 šiukšlių deginimo jėgainių. Bene toliausiai šioje srityje pažengusi Prancūzija – ten pastatyta apie 130 tokių įmonių. Skandinavijos valstybės irgi nesikrato šiukšlių deginimo – ten veikia daugiau kaip pusšimtis panašių jėgainių.
