- Pradėkime nuo Jūsų vizito pas prezidentę. Kaip manote, ar po šio pokalbio Jūs liekate ministru?
– Negirdėjau nieko, kas reikštų, kad yra abejonių dėl mūsų darbo. Kalbėjome apie tai, kaip galime pagerinti darbą, sustiprinti ministeriją, užtikrinti, kad visi strateginiai projektai bus atlikti laiku.
- Kalbate taip, lyg nesvarstytumėte, kad galite nelikti. Prieš porą mėnesių sakėte, kad Jūsų pažymėjimas galioja iki liepos 12 dienos, tai iki to laiko padarysite išvadas. Ar jas jau padarėte?
– Nematau pagrindo dabar panikuoti dėl galimų pakeitimų. Normaliai kalbamės su premjeru, partija, kuri mane delegavo. Yra daug darbų, kuriuos reikia nudirbti. Esu pasiruošęs tęsti tą darbą.
- Sakote, kad gerai sutariate su premjeru, tačiau mes vis girdime, kad Jūs nevengiate trankyti durimis.
– Tikrai taip nėra. Čia kažkieno noras išpūsti darbo skirtumus. Ne viena ministerija turi skirtingus požiūrius, tam ir yra skirti pasitarimai. Trankyti durimis nėra mano charakteris.
- O tas klausimas, susijęs su šilumos ūkiu? Yra rengiama strategija, dirbo Energetikos ministerija. Paskui paaiškėjo, kad yra alternatyva, prie kurios dirba premjero patarėjai. Jeigu nuomonės išsiskiria, tai nėra labai gerai, ar ne?
– Yra vienas dokumentas – šilumos ūkio plėtros programa. Jos projektas buvo pateiktas Vyriausybei, buvo svarstomas ir pasitarimo režimu jam buvo pritarta. Dabar lygiagrečiai su tuo dokumentu vyksta strateginis poveikio aplinkai vertinimas. Vyksta pasiruošimas dėl konkrečių projektų.
– Vilniaus ir Kauno šiluminės elektrinės. Jūs sakote, kad jų nereikia įtraukti į „Lietuvos energijos“ sudėtį, premjeras sako, kad reikia.
– Mes klausiame, kaip geriausiai sumažinti šilumos kainą. Vyksta geras procesas, kurio metu gausime visus atsakymus ir geriausią sprendimą.
- Kokia Jūsų pozicija?
– Turime žiūrėti į esmę, koncentruotis į šilumos kainos mažinimą.
- Ar nuosavybės forma turės tam įtakos?
– Nuosavybės forma neturėtų daryti įtakos.
- Sakėte, kad stiprinsite ministeriją. Ar turite ką keisti?
– Visada yra erdvių, kurias galima patobulinti. Permainų bus. Rasime būdų, kaip sustiprinti komandą ir išnaudoti esamą potencialą. Nebijome pokyčių.
- Turiu galvoje dvi viceministres, apie kurias nuolat kalbama. Tai Renata Cytacka ir Žydrūnė Juodkienė, kurios dažnai figūruoja tiek viename, tiek kitame neskaidriame reikale ar skandale. Ar Prezidentūra prašė peržiūrėti šias dvi figūras?
– Nenorėčiau komentuoti, nes tai yra ankstyva. Viską atidžiai įvertinsime ir priimsime tinkamus sprendimus, kurie sustiprintų mūsų ministerijos vadovybę.
- Kalbate apie ketvirtą viceministrą?
– Tokių planų neturime.
- Energetikos ministerija buvo kuriama tikintis, kad tai bus maža ministerija. Kiek turite etatų?
– 71. Palyginti su kitomis, tai labai nedidelė ministerija. Krūvis darbuotojams didžiulis, tačiau susitvarkome gana neblogai.
- Esate kritikavęs viceministrų skyrimo pagal proporcijas, kurias dalijasi partijos, tvarką, ir tai nėra visiškai teisinga. Ar tai reiškia, kad neturite įtakos, kai Jūsų ministerijoje žmonės priimami į darbą?
– Tai nėra savarankiškas pasirinkimas, kadangi pasiūlymai ateina iš partijų. Manau bandysime rasti kompromisinį variantą.
- Ką gavo „Gazprom“ mainais į tai, kad dvejiems metams sumažino dujų kainas?
– Jam nebuvo inicijuotas arbitražo procesas komerciniu „Lietuvos dujų“ lygiu. Sausio 30 d. neeiliniame „Lietuvos dujų“ akcininkų susirinkime buvo patvirtinta, kad bus inicijuotas, jei dujų kainos nebus sumažintos.
- Patvirtinate, kad buvo ir tas laiškas, apie kurį dabar tiek daug kalbama?
– Nieko nepatvirtinu. Galiu tik pasakyti, kad mes „Lietuvos dujų“ kaip įmonės nekontroliavome iki gegužės 21 dienos. Visi sprendimai, kurie buvo priimti iki tol, vyko už mūsų nugarų.
- Ten buvo ir Vyriausybės atstovas. Nejaugi jis nežinojo?
– Mes balsavome už šilumos kainų mažinimą. Dėl bet kokių laiškų ar dalykų, susijusių su arbitražu, „Lietuvos energijos“ atstovas nebalsavo. Sprendimai jokiu būdu nepakeičia Lietuvos pozicijos, kad kompensaciją reikia grąžinti. 5 mlrd. eurų taip ir lieka. Kol neišspręsime su „Gazprom“ arba teismo, arba derybų būdu, mes kovosime.
– Pacituosiu, ką sakė premjeras vasario 12 dieną: „Buvo padaryta klaida, kad valstybė kreipėsi į arbitražą. Tai turėjo padaryti bendrovė „Lietuvos dujos“ ir klausimas būtų išspręstas greičiau. Valstybė prarado daug pinigų ir niekas negali pasakyti, ar mes laimėsim. Teisininkai paprastai sako, apie 50 proc.”
– Buvusi Vyriausybė padarė vienintelį dalyką – priėmė įstatymą, kuriuo pasakė, kad nori atskirti perdavimą nuo prekybos perimant perdavimo tinklus, bet nepadarė nė vieno žingsnio ta linkme.
Nesuderėjo kainos, nesutarė akcijų perdavimo, kovojo su visais, ir su Rusijos, ir su Vokietijos pusėmis. Premjeras turėjo omenyje, kad nereikėjo užsiimti tokiu politikavimu. Mes tą sugebėjome padaryti. „Lietuvos dujos“ ir „Litgrid“ perimtas. Užtikrinsime, kad įstatymai būtų tinkamai įgyvendinti.
- Ar Lietuvos pozicija nebūtų stipresnė, jei kreipimesi būtų dalyvavusios ir „Lietuvos dujos“?
– Yra du skirtingi dalykai. Valstybinis arbitražas dėl 4,5 mlrd. litų, kai privatizuojant „Lietuvos dujų“ akcijas tie, kurie nupirko, įsipareigojo nustatyti teisingas dujų kainas. Tas įsipareigojimas nebuvo išlaikytas, Lietuva nuėjo į arbitražą. O to, kas vyko „Lietuvos dujose“, mes negalėjome paveikti.
- Dabar jau įtaką daryti galite?
– Manau, dabar „Lietuvos energija“ įsigilins, kokie sprendimai buvo padaryti, kas kam ten rašė ar nerašė, ir atitinkamai įvertins.
- Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako, kad Vyriausybė neskaidriai kalba apie su „Gazprom“ suderėtas dujų kainas. Dabar trejų metų nuolaidos nauda Lietuvai siekia 800 mln. litų. Anot A. Sekmoko, neaišku, iš kur gauta tokia suma.
– Labai paprasta. Yra 300 mln., kurie yra grąžinti už praėjusius metus iki to susitarimo, ir yra pinigai, kurie bus sutaupyti visų vartotojų dėl nuolaidos iki kitų metų pabaigos, taip pat netiesioginė nauda, kurią dėl sumažintos kainos pajus verslas ir gyventojai.
- Kainų komisija iš 300 mln. paskirstė 56 mln. litų buitiniams dujų vartotojams, kaip kompensaciją už permokas, ir ši suma įskaičiuota į nuo 2014 m. liepos taikomą gamtinių dujų kainą. Kodėl ne visa suma?
– Pirmą kartą per 20 metų buvo priimtas toks sprendimas, reikėjo įvertinti visus niuansus, kaip tai atlikti. Pinigai paskirstyti tam tikram laikui, kad nesukeltų per didelio šoko.
- O kaip šilumos ir elektros vartotojai? Jie irgi patyrė nuostolių.
– Visi vartotojai pajus naudą. Nereikia eskaluoti, kad kažkas bus išskirtinai traktuojamas.
Laidos „Lietuva tiesiogiai“ transliaciją ir visų praėjusių laidų įrašus galite žiūrėti internetiniame „Lietuvos ryto“ televizijos interneto svetainėje.
