Dujų karo įkaitėmis vėl gali tapti Europos Sąjungos valstybės

Rusijos ir Ukrainos derybos dėl dujų kainų baigėsi nesėkmingai, todėl „Gazprom“ įspėjo, kad šios žaliavos ateityje gali nebegauti ir kai kurios Europos Sąjungos valstybės. Laimė, dabar ne žiema, o vasara.

„Gazprom“ vadovo A.Milerio (kairėje) ir Rusijos prezidento V.Putino rietynės su Ukraina kelia nerimą ir ES valstybėms.<br>„Gazprom“ nuotr.
„Gazprom“ vadovo A.Milerio (kairėje) ir Rusijos prezidento V.Putino rietynės su Ukraina kelia nerimą ir ES valstybėms.<br>„Gazprom“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jun 17, 2014, 6:00 AM, atnaujinta Feb 12, 2018, 7:20 PM

Vakar baigėsi „Gazprom“ skirtas terminas, per kurį Ukraina turėjo sumokėti už jau patiektas dujas. Rusijos koncernas paskelbė, kad Kijevas to nepadarė, todėl tiekimas šiai valstybei yra nutraukiamas.

Dėl to ateityje gali nukentėti kai kurios ES šalys, kurios perka per Ukrainą tiekiamas dujas. Laimė, Lietuvai tai negresia: dujas mūsų valstybė gauna ne per Ukrainą.

Kol kas dujų nesisavina

„Rusiškų dujų tiekimas Ukrainai sumažintas iki nulio. Tiekiamos tik dujos, skirtos transportuoti į Europos šalis tranzitu“, – pripažino Ukrainos energetikos ministras Jurijus Prodanas.

Teigiama, kad tranzitas kol kas vyksta sėkmingai, Ukraina kitiems pirkėjams skirtų dujų nesisavina.

Maskvos nuomone, šiuo metu Ukraina liko skolinga Rusijos dujininkams 1,95 milijardo JAV dolerių.

Pasak už energetiką atsakingo Europos komisaro Guntherio Oettingerio, vasarą daugelyje ES šalių dujų saugyklos pripildytos, vartojimas mažas, todėl per artimiausias porą savaičių bėdų neturėtų kilti.

Tačiau iki šiol prisimenamas 2009 metų pradžioje vykęs Rusijos ir Ukrainos dujų karas.

Tuomet Europos Sąjungos valstybės, gaunančios dujas per Ukrainą, susidūrė su rimtomis bėdomis, nes esant šaltai žiemai atsargos sparčiai seko.

Tada teko netgi pradėti tiekti dujas iš Didžiosios Britanijos į žemyninę ES dalį.

Nesutaria dėl kainos

Kol Ukrainą valdė Viktoras Janukovyčius, šalis „Gazprom“ mokėdavo po 268 JAV dolerius už 1000 kubinių metrų.

Po Maidano įvykių prie vairo stojus naujai valdžiai, Rusija nustatė gerokai didesnę kainą – 485 dolerius.

Deryboms tarp Kijevo ir Maskvos tarpininkavo Europos Komisijos atstovai.

Komisaras G.Oettinggeris pasiūlė kompromisinę kainą – 385 dolerius už 1000 kubinių metrų.

Tai ne ką daugiau, nei moka Vokietija (379 dolerius). Tačiau prieš tokį pasiūlymą stojo Ukrainos valdžia. Jai patiko kitas G.Oettingerio sumanytas variantas – 326 doleriai už 1000 kubinių metrų, tačiau su tokia kaina nesutiko „Gazprom“.

Rusijos dujų koncernas vakar paskelbė, kad šios žaliavos Ukraina gaus tik tuo atveju, jeigu už ją sumokės iš anksto.

Kreipėsi į arbitražą

„Gazprom“ kreipėsi į Stokholmo arbitražo teismą, siekdamas prisiteisti iš Ukrainos energetikos bendrovės „Naftogaz“ 4,5 mlrd. dolerių.

Anot rusų, Ukrainos įmonė pažeidė sutartyje numatytus įsipareigojimus, atsisakiusi apmokėti savo skolas.

Kreiptis į Stokholmo arbitražą dėl neva neteisingų dujų kainų ketino ir Kijevas, tačiau koncernas „Gazprom“ aplenkė ukrainiečius. (BNS, ELTA, LR)

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.