Prieš porą metų prasidėjęs anglių atgimimas Europoje nebuvo trumpalaikis. Taršiausia kuro rūšis vėl šlovinama net tokiose šalyse kaip Vokietija.
Aplinkosaugininkai bejėgiai – net Vakarų valstybėse vėl kyla jas deginančios elektrinės.
O Lietuvoje anglių prekeiviai nekantraudami laukia, kada ši kuro rūšis vėl taps populiari pabrangus biokurui.
Importas smarkiai išaugo
Praėjusiais metais Europoje akmens anglys buvo vienintelė iškastinio kuro rūšis, kurios vartojimas augo. Tiesa, nedaug – tik 3 procentais, tačiau kitų energijos išteklių, pavyzdžiui, gamtinių dujų, vartojimas tik mažėjo.
Tai skelbiama britų energetikos kompanijos BP metinėje pasaulio energetikos rinkos apžvalgoje. Negana to, anglių naudojimas dabar Europoje didžiausias per 40 pastarųjų metų.
Tai nustebino energetikos ekspertus, nes ne visose šalyse anglys kasamos.
Pavyzdžiui, Lietuva niekada neturėjo savo šachtų, tačiau pernai anglių importas gerokai išaugo, nors pigo dujos ir sparčiai plito biokuras.
Statistikos departamento duomenimis, 2013 metais Lietuvoje labiausiai padidėjo akmens anglių importas – 31 procentu, o gamtinių dujų ir elektros energijos sumažėjo atitinkamai 18,5 ir 11,2 procento.
Vokiečiai keičia požiūrį
Ironiška, kad anglių naudojimas padidėjo būtent Europoje, kuri labiausiai pasaulyje susirūpinusi oro tarša. Tačiau smukusios kainos ir nenuspėjama Rusija privertė Vakarų šalis pamiršti aplinkosaugą.
Anglys pasaulio rinkoje pinga jau keletą metų, o labiausiai prie to prisidėjo skalūnų dujų revoliucija JAV. Amerikiečiai jas pakeitė dar pigesnėmis skalūnų dujomis, tad Europos rinka buvo užversta akmens anglimis.
Vokietijoje pernai deginant anglis pagaminta beveik vienu procentu daugiau elektros nei 2012-aisiais.
Augimas simbolinis, tačiau didžiausias nuo 2010 metų. Pernai čia atidarytos dvi naujos anglis kūrenančios elektrinės. Dar kelios iškilo užpernai.
Žinoma, tai pakurstė aplinkosaugininkų protestus, bet valdžia aiškiai parodė: ši kuro rūšis ekonominiu požiūriu stipriausioje Europos šalyje turi ateitį.
„Mes neturėtume demonizuoti anglių“, – pareiškė Vokietijos aplinkos apsaugos ministrė Barbara Hendricks.
Vokiečių pėdomis seka ir lenkai, valdantys itin didelius anglių išteklius. Čia vis dar veikia daugybė kasyklų, nors Vakarų Europoje buvo uždarytos prieš kelis dešimtmečius. Iš kietojo kuro Lenkijoje pagaminama per 90 procentų elektros.
Lėmė Akmenės gamykla?
Lietuvoje anglių importuotojai ilgesingai prisimena laikus, kai anglimis buvo šildomos visos mokyklos, darželiai.
Tačiau tikisi atsigriebti tuomet, kai biokuro kainos susilygins su dujų.
„Gaila, kad anglys Lietuvoje buvo pamirštos. Pas mus jų poreikis mažėja“, – neslėpė anglimis prekiaujančios bendrovės „Grasta“ vadovas Kazys Stasiūnas.
Bet kaip paaiškinti, kad į Lietuvą pernai importuota kone trečdaliu daugiau anglių?
„Tiesiog atsirado daug prekiautojų. Dalis jų dirba nelegaliai. Bet dabar pilni sandėliai neparduotų anglių“, – spėjo verslininkas.
Lietuvos energijos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas Vaclovas Miškinis pateikė kitą paaiškinimą – daugiau anglių prireikė bendrovei „Akmenės cementas“, kuri kone vienintelė iš pramonės įmonių jas vis dar degina.
Kietojo kuro kainos traukia žemyn
Anglių kainos, panašiai kaip ir visoje Europoje, nukrito ir Lietuvoje. Pernai tona šio kuro kainavo 550 litų, o šįmet – jau 500 litų.
„Tai susiję su dujų kainomis. Beveik visos anglys į Lietuvą atgabenamos iš Rusijos, o ten, pingant dujoms, anglių kaina taip pat sumažėjo“, – sakė verslininkas K.Stasiūnas.
K.Stasiūnas įsitikinęs, kad visuomenės nuomonė apie anglis vis dar neigiama, nors naujos kartos katilai gerokai sumažino taršą.
Tačiau verslininkas vylėsi, jog jo valanda Lietuvoje dar išmuš: reikia tik palaukti, kol biokuras pabrangs tiek, kad gyventojai vėl atsigręš į anglis.
