Žemaičiai sako, kad už jokius pinigus neleistų, jog jų sklypuose būtų sprogdinama žemė, rašo „Lietuvos rytas“.
Tačiau sykiu jie patyliukais džiūgauja, kai pasiseka išnuomoti žemę naftininkams.
Kol kas – tik nafta
Karštą vidurdienį pavėsyje vyrai geria alų. Eilinę savaitės dieną jie niekur neskuba. Žygaičiuose kaitra, kaip ir visoje Lietuvoje, žmones verčia judėti lėtai.
Darbščiausieji pluša laukuose pas ūkininkus, kiti tenkinasi pašalpomis.
Įvažiuojantys į Žygaičius atsiremia į koplytėlę, liudijančią, kad čia gyvena itin pamaldūs žmonės. Sekmadieniais visi susirenka į bažnyčią, kurios remontui kartais tenka susimesti pinigų.
Pasipriešinimo skalūnų dujų paieškoms lopšys tyliai švenčia pergalę, tačiau galanda kirvius naujai kovai, nes Vyriausybė ketina vėl skelbti konkursą skalūnų dujų žvalgytojams.
Jei reikės, aktyvistai vėl važiuos į netoli esantį Stemplių kaimą. Ten jau seniai pumpuojama nafta, tačiau gal vieną dieną plūstelės ir skalūnų dujos?
Žygaitiškiai visai nepavydi, kad Stemplių kaimo bažnyčios stogą uždengė naftininkai. Juk ten yra du naftos gręžiniai, iš kurių galima išgauti ir skalūnų dujas. Ten ką tik šeimininkavo „Chevron“, valdžiusi bendrovę „LL investicijos“. Šiai kompanijai priklausantys gręžiniai Stemplėse kasdien išpumpuoja bent keturis kubinius metrus naftos.
O Žygaičiuose niekada nebuvo nei gręžinių, nei naftos, nei „Chevron“. Tačiau kaimas didžiuojasi nugalėjęs antrąją pagal dydį JAV energetikos kompaniją, kuri šią vasarą galutinai paliko Lietuvą.
Laukia skandinavų
Visai netoli koplytėlės esančiame mūriniame name gyvena kovos šaukliu jau virtęs Jonas Nairanauskas, Žygaičių bendruomenės lyderis.
„Lietuvos ryto“ žurnalistus jis vaišino sūriu su medumi. Kai nevažiuoja protestuoti prieš skalūnų dujas, vyras ramiai sau prižiūri bites – turi net keliasdešimt avilių.
Žinomiausias skalūnų dujų priešininkas net pieną perka iš kaimynų: jis pasitraukė iš aktyvios žemės ūkio veiklos ir už tai gavo ES išmoką.
„Šventa vieta tuščia nebūna – ateis kas nors vietoj „Chevron“. Skalūnų dujų Lietuvai reikia“, – pritrenkė pirmaisiais žodžiais J.Nairanauskas. Nepatikėjęs paprašiau pakartoti – gal nenugirdau?
Visoje Lietuvoje išgarsėjęs žygaitiškis paaiškino, kad skalūnų dujų ieškoti reikia pasitelkus naujesnes technologijas. Tada esą ir žmonės kitaip į tai žiūrės. Hidraulinis plėšymas, jo manymu, nesaugus, o naujos technologijos – neva jau ant slenksčio.
J.Nairanausko nuomone, geriausia, jei skalūnų dujų žvalgytųsi skandinavai. Tiesa, Skandinavijos šalyse jų kol kas niekas neieško.
Dujos – tik fakelui
Sukame Stemplių link. Būtent čia „LL investicijos“ turi licenciją išgauti angliavandenilius, o tai reiškia ne tik įprastą naftą, bet ir skalūnų dujas bei naftą.
Pro fakelą veržiasi ugnis. Tai dujos, kurios susikaupia išgaunant naftą. Vadinasi, jų čia tikrai yra? „Dujų čia yra, bet tai šalutinis produktas, todėl mes jas deginame, nes kiekiai nedideli“, – prie naftos gręžinio „Šilalė-1“ aiškino „LL investicijų“ finansų direktorius Virgilijus Petuška.
Įmonė turi licencijas išgauti ne tik naftą. „Tačiau mes ieškome ir pumpuojame tik ją. Skalūnų dujų paieškoms reikia didelių investicijų ir dar daugiau leidimų. Tačiau teoriškai mes turime teisę ieškoti ir dujų“, – neslėpė V.Petuška.
Išnuomojo savo žemę
64 gyventojus turinčiose Stemplėse naftininkai nėra priešai. Jie skyrė 100 tūkstančių litų bažnyčios remontui, nuolat paremia bendruomenės šventes. Be to, naftos gręžinių niekas nemato, nes kaimelį nuo jų skiria medžiai, o aplink nėra nė vienos sodybos.
Todėl vietos gyventojai džiaugiasi, kad čia varva lietuviška nafta. Tačiau apie skalūnų dujas nenori net girdėti.
Netoli gręžinių gyvenančios Stefos Baldauskienės sodyba neabejotinai gražiausia kaime. Ji neprimena sukiužusių trobesių, kurių netrūksta Stemplėse. Kaime kiekvienas žino, kad S.Baldauskienė išnuomojo savo žemę naftininkams, kurie turi teisę ieškoti ir skalūnų dujų.
„Aš esu prieš skalūnų dujų žvalgybą ir gavybą“, – sakė malonaus veido moteris, tačiau nesutiko atskleisti, už kokią sumą į savo žemę įsileido naftininkus.
Paslapties neišdavė ir „LL investicijų“ finansų direktorius V.Petuška. „Tikrai visi liko patenkinti“, – teužsiminė naftos gavyba užsiimančios bendrovės atstovas.
Sako, kad pinigai nerūpi
S.Baldauskienė kartojo dažniausiai pasitaikančius argumentus: niekas negali užtikrinti, kad skalūnų dujų paieška yra saugi, kad chemikalai, reikalingi uolienos plėšyti, neužterš vandens.
Moteris prisipažino mačiusi per televiziją įvairių reportažų, kurie esą nesukėlė didelio pasitikėjimo skalūnų dujomis.
„Pinigai čia nieko nelemtų, jei net kiekvienas kaimo gyventojas būtų jais apdalytas“, – tvirtino S.Baldauskienė, paklausta, kokia parama tenkintų bendruomenę. Be to, naftininkai kaimo gyventojams pažadėjo, kad ieškos tik naftos, o ne dujų.
Tačiau Stemplių kaimo gyventoja sutiko, kad Lietuva, o ne vien Žygaičiai turi nuspręsti, leisti ar ne žvalgytis skalūnų dujų. S.Baldauskienė prisiminė, kaip prie gręžinių protestuodavo „iš kažkur atvykę“ aktyvistai, Žygaičių atstovai Stemplėse taip pat agituodavo kovoti.
Pasak V.Petuškos, angliavandenilių Lietuvoje ieškoma jau 50 metų, tačiau protestus sukėlė tik pasirodęs „Chevron“.
Vien licencijos neužtenka
Aplink Stemplėse esančius gręžinius dabar ramu. Viename jų dar pernai styrojo bokštas, primenantis tuos, kurie stovi Lenkijos skalūnų dujų paieškų aikštelėse.
Per tris mėnesius paimti bandiniai, jie dabar tiriami užsienyje. Iki metų pabaigos paaiškės, ar ten gali būti skalūnų dujų ir naftos, o svarbiausia – ar apsimoka išgauti.
Ar apleistas, neveikiančią parduotuvę ir tviskančią bažnyčią turintis žvyrkelių kaimas gali virsti naujuoju Dubajumi, jei susiklostytų tinkamos aplinkybės?
„LL investicijų“ finansų direktorius V.Petuška juokėsi: kliūčių tiek, kad svajoti apie tai sunku. O dar ir gyventojai priešinasi.
„Jei rastume skalūnų dujų ženklų, reikėtų iš naujo atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Įstatymai taip pat nepriimti, neaišku, kaip į tai žiūrės valdžia“, – vardijo V.Petuška.
Lietuvoje kainuotų pigiau
Tačiau kol kas čia siurbiama nafta iš dviejų kilometrų gylio. Tokiame pat gylyje Lietuvoje, kaip manoma, glūdi ir skalūnų dujos. „Vietos gyventojai nėra priešiškai nusiteikę. Bet atvažiuoja kiti, gerai pasiruošę ir turintys savų tikslų“, – kalbėjo V.Petuška.
Tuo metu, kai čia dar stovėjo įspūdingas gręžinio bokštas, įvairūs veikėjai kone visą parą filmavo darbus, net buvo paleidę nedidelius lėktuvėlius, kurie gręžinius fotografavo iš viršaus.
„LL investicijų“ finansų direktorius tvirtino, kad hidraulinis plėšymas Stemplėse nebuvo naudojamas, nes tam reikėtų daug leidimų. Jei paaiškėtų, kad ten gali būti skalūnų dujų, tik tada būtų galima imtis tokių darbų.
Tačiau Žygaičių vedlys J.Nairanauskas įtarus: „Manau, kad jie jau panaudojo šitą būdą, tačiau viešai nesako.“
Vis dėlto didžiausia kliūtis kol kas lieka investicijos – kas ryžtųsi Lietuvoje vėl pradėti skalūnų dujų paiešką? Atsakymo į tokį klausimą neturi ir V.Petuška. Lenkijoje vieno skalūnų dujų gręžinio kaina siekia 15 milijonų JAV dolerių.
Tačiau Lietuvoje, pasak „LL investicijų“ finansų direktoriaus, kaina būtų mažesnė: jei pas mus yra skalūnų dujų, jos glūdi maždaug dviejų kilometrų gylyje, o Lenkijoje – beveik keturių.
Vėl prisiminė vandenį
Vyriausybė svarsto įstatymo pataisą, kuri leistų vietos bendruomenei gauti 10–15 procentų pajamų nuo mokesčių, kuriuos sumokėtų dujų gavėjai. Panaši tvarka yra ir Lenkijoje. Tačiau ar tai įveiktų žmonių pasipriešinimą?
Ko gero, stambiausias Stemplių ūkininkas Vytautas Alminauskis dėl to abejojo. Pliaterių dvare įsikūręs žemaitis sako, kad vietinių jokiais pinigais nesugundysi: „Visi bijo, kad vanduo gali būti užterštas.“
Seniūnaičio pareigas einantis V.Alminauskis gyrė Stemplėse dirbančius naftininkus už jų paramą kaimui. Bet tai jo nuomonės nekeičia.
„Žmonės bijo, kad jų žemės vertė sumažės. Niekas nenori, kad už jų langų pumpuotų skalūnų dujas“, – sakė jis. O nafta? „O ją švariai pumpuoja“, – teigė stambiausias kaimo ūkininkas.
Pertraukėlę tarp darbų radęs seniūnaitis dėstė, kad apie skalūnų dujų gavybą daugiausia sužinojo internete. Ten matęs ir garsųjį filmą „Gasland“, kuriame demonstruojama, kaip iš vandens čiaupo plūsta degančios dujos.
Amerikiečių nepalaikė ir valdžia
„Chevron“ Lietuvoje buvo laimėjusi konkursą pradėti žvalgybos darbus Šilutės–Tauragės plote, tačiau ten gręžinių taip ir neatsirado.
Tauragės rajono savivaldybės meras Pranas Petrošius sakė, kad nuo pat pradžių buvo padaryta daug klaidų – gyventojai buvo įtikinėjami pasirašyti sutikimus, nors jiems nebuvo išaiškinta, jog ruošiamasi ieškoti skalūnų dujų.
Anot mero, reikėjo pirmiausia žmonėms gerai išaiškinti, diskutuoti su jais. P.Petrošius stebėjosi, kad „Chevron“ atstovai nepradėjo žygių nuo jo kabineto.
Galiausiai praėjusiais metais rajono taryba nusprendė nepritarti skalūnų dujų žvalgymo darbams.
Ar naujas investuotojas turi galimybių Lietuvoje? „Tie patys jau tikrai negali ateiti, – nukirto rajono meras. – Jokie pinigai negelbėtų, jais žmonių neįtikinsi ir jų nuomonės nepakeisi.“
Tarptautinį konkursą nukėlė
Lietuvos valdžia ketina skelbti naują tarptautinį konkursą skalūnų dujų žvalgytojams. Žadama, kad šį kartą sąlygos bus kur kas palankesnės: laimėtojas kelerius metus bus atleistas nuo mokesčių, o bendruomenės gali tikėtis 10–15 procentų dalies nuo išgautų dujų.
Buvęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis yra žadėjęs, kad konkursas gali būti skelbiamas dar šį rudenį, tačiau jo įpėdinis Kęstutis Trečiokas kalba jau apie kitų metų pirmąjį pusmetį.
Vienintelė skalūnų dujų konkurso dalyvė JAV energetikos bendrovė „Chevron“ pernai spalį pasitraukė, motyvuodama nepalankia mokestine ir teisine aplinka Lietuvoje. Jos atstovai Lietuvoje šiuo metu nekomentuoja, ar dalyvaus naujame konkurse.
