Mokslininkai, pasinaudoję kompiuterine simuliacija ir įvertinę saugyklas, apskaičiavo, kas atsitiktų jei Rusija ES nutrauktų dujų tiekimą vienam, trims ir šešiems mėnesiams. Jei dujos būtų sustabdytos 3-9 mėnesiams, tai skausmingai pajustų daugelis Europos šalių, perkančių dujas iš “Gazprom”, rašo “EUobserver”.
Pavyzdžiui, Suomijoje, kuri neturi dujų saugyklų, jau pirmą mėnesį pajustų 10 procentų dujų badą, o po trijų mėnesių trūkumas sudarytų 50 procentų. Vokietija, Austrija, Graikija, Šveicarija ir Balkanų šalys pajustų trūkumą praėjus šešiems mėnesiams po nutraukto tiekimo. Čekija, Vengrija ir Slovakija kentėtų jau po trijų mėnesių,
Lietuva kartu su Latvija, Belgija, Bulgarija, Airija, Liuksemburgu, Portugalija, Ispanija ir Švedija įvardijamos kaip šalys, galinčios dujų gauti iš Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų arba dujų saugyklų kaimyninėse šalyse. Lietuva tokiu atveju galėtų gauti dujų iš Inčukalno saugyklos Latvijoje.
Tiesa, saugykla priklauso “Latvijas gaze”, kurias iš dalies valdo “Gazprom” koncernas. Tyrimo autoriai greičiausiai įvertino tai, kad Lietuva turės terminalą, iš kurio galės gauti dujas embargo metu. Drauge dujomis galėtų aprūpinti ir Latviją.
Beje, Lietuva Inčukalno saugykloje ketina saugoti ir suskystintas dujas, gautas per SGD terminalą.
Tuo tarpu Estija patenka į šalių sąrašą, kurios nuo dujų bado nukentėtų jau po trijų mėnesių “sausros”.
“Rusijos dujų eksporto embargas per ateinančią žiemą, jei jis tęstųsi šešis mėnesius, sukeltų trūkumą daugelyje Europos valstybių, labiausiai Centrinėje ir Rytų Europoje, įskaitant ir Vokietiją”, – skelbiama Cologne universiteto mokslininkų atliktame tyrime.
Tiesa, embargas kirstų ir pačiai Rusijai. Kas mėnesį ji netektų 4-4,5 milijardo eurų arba 3,5 proc. metinių “Gazprom” pajamų. Todėl tyrimo autoriai pastebi, kad tai kirstų ir per Rusijos biudžetą, maitinamą pajamomis iš “Gazprom”.
Parengė Marius Jokūbaitis
