Kai kurios Lietuvos transporto įmonės neseniai gavo Japonijos koncerno „Hitachi“ laiškus, kuriuose raginama teikti pasiūlymus dėl krovinių gabenimo.
Japonai ieško, kas galėtų jų krovinius iš Japonijos, Kinijos ir kitų Pietryčių Azijos šalių į Lietuvą gabenti jūra.
Tai ketinama pradėti jau šių metų pabaigoje.
„Hitachi Europe“ atstovybės Baltijos šalyse verslo plėtros vadovas Andrius Geležauskas tvirtino, kad šie planai neturi nieko bendra su Visagino atominės elektrinės projektu.
Tačiau pasiūlyme vežėjams užsimenama, kad kroviniai susiję su elektrinės statyba.
– Kodėl koncernas „Hitachi“ norėtų krovinius gabenti per Lietuvą?
– Yra galimybė pasirinkti pigesnį kelią kroviniams. Kalbame apie Lietuvą kaip tranzitinę šalį, per kurią vyktų kroviniai iš Azijos valstybių. Todėl ieškoma įvairių kelių, skaičiuojama, kiek tai kainuotų. Siūlymas vežėjams ir yra bandymas skaičiuoti.
„Hitachi“ turi gamyklas Kinijoje, Japonijoje, todėl kompanijos krovinius siunčia atskirai. Dabar koncernas nori, kad jie būtų gabenami kartu, o Klaipėdos jūrų uostas galėtų būti tranzitinis.
– Ar tai kaip nors susiję su „Hitachi“ siekiais Lietuvoje statyti atominę elektrinę?
– „Hitachi“ užsiima ne tik atomine energetika, bet ir įvairiomis kitomis technologijų sritimis. Gaminamos įvairios detalės, taip pat diagnostikos sistemos, mokslo instrumentai, duomenų saugojimo sistemos.
Kroviniai iš Lietuvos toliau būtų gabenami į Vakarų Europą. Norint rasti tinkamiausią kelią, reikia daug skaičiuoti.
Manau, kad „Hitachi“ kaip tik tai ir daro.
Bet su Visagino atomine elektrine tai nesusiję.
– Ar tai reiškia, kad „Hitachi“ krovinių gali tikėtis ir kitos transporto kompanijos – vežėjai sausuma, geležinkelininkai?
– Krovinius galbūt galėtų gabenti ir geležinkeliu. Svarstomi įvairūs variantai.
Tačiau ieškoma transporto gabentojų, kurie vežtų krovinius pirmiausia jūra.
– Ar Lietuvos geografinė padėtis tinkama kroviniams iš Azijos į Vakarų Europą gabenti? Juk tai galima padaryti tiesiogiai.
– Geografinė padėtis čia neturi reikšmės. Pavyzdžiui, Japonijos kompanijos kaip krovinių bazę naudoja Suomiją.
Prekės gali būti gabenamos ir per tolimesnį uostą, jei tiktai kaina yra tinkama. Suomija galėjo pasiūlyti ir tinkamų sandėlių, ir uostų, ir gerą kainą, kuri tenkino siuntėjus.
Latvija taip pat aktyvi su savo krovos terminalu. Svarbiausi ne kilometrai, bet kaina, lankstumas.
– Ar Lietuvoje tebelinksniuojamas „Hitachi“ vardas padėjo šiai kompanijai plėsti regione verslą, nesusijusį su atomine energetika?
– Manau, kad taip. Pavyzdžiui, buvo sumanymų dėl transporto bazės Baltijos regione, tačiau kortas sumaišė Rusijos ir Ukrainos konfliktas. „Hitachi“ norėjo čia įsteigti jūrinio transporto padalinį, bet kol kas sprendimų nėra.
Šiuo metu keturiolika Lietuvos kompanijų dirba su „Hitachi“ projektais, čia parduodami įvairūs įrenginiai su šios kompanijos ženklu.
Bet tai nėra matoma viešai. Manau, kad „Hitachi“ vardo žinomumas padidėjo, tad su pačiu koncernu lengviau kalbėti.
Sulaukiame įvairių užklausų iš „Hitachi“ dėl tiekimo grandinių. Manau, kad tokių galimybių ateityje bus tik daugiau.
