Iki 2020 metų derėtų įdiegti išmaniąsias elektros energijos apskaitos sistemas bent 80 procentų vartotojų, jei sąnaudų ir naudos analizės rezultatai būtų teigiami. Tai numatyta Europos Sąjungos Trečiajame energetikos pakete.
Kompanija „Ernst & Young“ užpraeitais metais atliko analizę ir įvertino galimą išmaniųjų skaitiklių naudą Lietuvos vartotojams. Tačiau technologijos žengia į priekį, todėl bandomieji projektai jau pradedami ir mūsų šalyje.
Eilėje – jau ir gyventojai
Bendrovė LESTO nuotoliniu būdu jau valdo ir stebi visas savo pagrindines transformatorių pastotes ir beveik pusę vidutinės įtampos skirstomųjų tinklų.
Maža to, nuotoliniu būdu jau gaunama informacija iš daugiau nei 20 tūkstančių verslo klientams įdiegtų elektros energijos skaitiklių.
2014 metų rugpjūčio mėnesį 61 proc. LESTO klientų suvartotos elektros energijos buvo nuskaitoma nuotoliniu būdu.
Kitų metų vasarą prasidės bene įdomiausias eksperimentas: LESTO buitiniams vartotojams įdiegs tris tūkstančius išmaniųjų skaitiklių.
Šiems klientams nebereikės nurašinėti įprasto skaitiklio duomenų, nes jie automatiškai bus siunčiami LESTO.
„Dabar ketiname atrinkti tipinius elektros vartotojus.
Šiame bandomajame projekte dalyvaus tiek naujos, tiek senos statybos daugiabučiuose gyvenantys žmonės, tiek miestuose ar kaimuose esančių nuosavų namų gyventojai“, – pasakojo įmonės LESTO Tinklo plėtros departamento direktorius Valdas Bancevičius.
Kokios dar naudos turės išmaniuosius skaitiklius įsidiegę žmonės, išskyrus tai, kad nebereikės ranka nurašinėti rodmenų?
Pasak V.Bancevičiaus, tokios technologijos padeda geriau valdyti elektros sąnaudas, nes jos gali klientui pateikti tikslius duomenis, kada ir kiek energijos jis suvartoja.
„Kita vertus, mūsų įmonei sutrumpės duomenų apdorojimo procesas. Be to, išmanieji skaitikliai patys siunčia signalą apie gedimus, todėl juos galima greičiau nustatyti ir pašalinti“, – aiškino LESTO atstovas.
Įvertinus šio projekto rezultatus bus sprendžiama, ar ekonominiu požiūriu naudinga diegti naujoviškus skaitiklius didžiumai buitinių elektros energijos vartotojų.
Tinklai „gydysis“ patys
Vis dėlto išmanieji skaitikliai tėra viena vadinamojo išmaniojo tinklo detalių. Kitos Lietuvoje taip pat diegiamos.
Pavyzdžiui, nuotolinio stebėjimo įrenginiai, sugebantys nustatyti pažeidimus elektros linijose.
Ypač kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms pažįstama situacija, kai po audros keletą valandų ar net parą dingsta elektra.
Tačiau Vilniaus, Kauno ir Šiaulių regionų klientai jau netrukus galės įvertinti išmaniojo tinklo privalumus: čia diegiamas vadinamasis savaime „besigydantis“ tinklas.
Sutrikus tiekimui, toks tinklas pats lokalizuoja gedimo vietą ir užtikrina patikimą elektros tiekimą maksimaliam skaičiui vartotojų be jokio išorės įsikišimo ir be komunikacijų.
Taip yra dėl jame įdiegtų papildomų komponentų.
Net jei linijoje pasitaikys gedimas, klientams toliau bus tiekiama elektra, kol pranešimą apie sutrikimą gavę LESTO darbuotojai viską sutvarkys.
„Tokia sistema ypač naudinga įvykus masiniams gedimams, kokių pasitaiko, pavyzdžiui, kilus audrai.
Kai tų gedimų labai daug, mūsų įmonės darbuotojams gana sudėtinga staigiai reaguoti ir juos pašalinti.
O automatinės sistemos yra visiškai nepriklausomos nuo žmogaus, todėl jos suveikia daug greičiau“, – pasakojo V.Bancevičius.
Laukia daugiau projektų
Diegdama išmaniojo elektros tinklo modelį, LESTO įgyvendina ir daugiau projektų.
Šiuo metu vyksta bendro dispečerinio centro ir skirstomojo tinklo valdymo sistemos viešojo pirkimo procedūros.
Planuojama, kad įgyvendinus šį projektą elektros tinklo eksploatavimas taps saugesnis ir efektyvesnis.
Be to, tai sudarys prielaidas toliau diegti išmanųjį tinklą.
Dar viena sudėtinė tokio tinklo dalis – neseniai LESTO atidaryta pirmoji Lietuvoje greitojo elektromobilių įkrovimo stotelė. Joje elektromobilio bateriją galima įkrauti vos per pusvalandį.
Išmanusis tinklas
Išmanusis tinklas (angl. – smart grid) – tai elektros tinklas, kuris ekonomiškai ir efektyviai integruoja visus vartotojus, užtikrina ekonomiškai veiksmingą ir tvarią energetinę sistemą su mažais nuostoliais, aukšta paslaugų kokybe, tiekimo patikimumu ir saugumu.
Pasitelkus skaitmenines technologijas galima sumažinti elektros energijos vartojimą, pagerinti elektros energijos kokybę ir tiekimo patikimumą.
Išmaniojo tinklo priemonėmis vartotojui gali būti teikiamos jam pritaikytos paslaugos, be to, toks tinklas valdomas iniciatyviai – tai reiškia, kad sistemos nuolat perduoda informaciją apie tinklo būklę, signalizuoja apie nukrypimus.
ES valstybės juda skirtingu greičiu
Šią vasarą buvo paskelbta Europos Komisijos ataskaita apie pažangiųjų apskaitos sistemų diegimą ES valstybėse. Joje nurodoma, kad 16 valstybių imsis to iki 2020 metų, nes tyrimai patvirtino teigiamus sąnaudų ir naudos analizės rezultatus.
Tikimasi, kad bendra pažangiųjų apskaitos sistemų nauda vienam vartotojui bus 160 eurų iš dujų skaitiklių bei 309 eurai – iš elektros skaitiklių.
Bus sutaupyta 3 procentai energijos. Remiantis dabartiniais tyrimais, sutaupytos energijos kiekis svyruoja nuo 0 procentų Čekijoje iki 5 procentų Graikijoje ir Maltoje.
Iš tų šalių, kurios užbaigė diegimą, Suomija ir Švedija nurodė, kad sutaupoma 1–3 proc. energijos, tačiau iš Italijos duomenų neturima.
Beveik 45 mln. pažangiųjų skaitiklių jau įrengta trijose valstybėse narėse (Italijoje, Suomijoje ir Švedijoje) – tai sudaro 23 proc. įrenginių, numatytų įrengti ES iki 2020 metų.
Europos Komisijos apskaičiavimais, diegimo įsipareigojimai – apie 45 mlrd. eurų investicijų, skirtų iki 2020 metų įrengti beveik 200 mln. pažangiųjų elektros skaitiklių (tai sudaro apie 72 proc. visų Europos vartotojų) ir 45 mln. dujų skaitiklių (apie 40 proc. vartotojų).
Anot EK, pažangioji apskaitos sistema, apimanti elektros ir dujų apskaitą, klientui vidutiniškai galėtų kainuoti 200–250 eurų. Tačiau vieno apskaitos taško sąnaudos labai skirtingos: nuo 77 eurų Maltoje iki 766 eurų Čekijoje.
Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad pats klientas turi tiek pakloti už išmanųjį skaitiklį. Antai penkiolikoje iš 16 valstybių narių, kurios nusprendė imtis didelio masto diegimo, už įgyvendinimą atsakingi skirstymo sistemų operatoriai.
Jiems nuosavybės teise priklauso skaitikliai, tad veikla turi būti finansuojama iš tinklo tarifų.
