Į Lietuvą atplukdytos suskystintosios gamtinės dujos galės pasiekti ir Latviją bei Estiją.
Mūsų šalis jau netrukus taps pasaulinės dujų rinkos žaidėja, tad sieks užsidirbti ir iš prekybos dujomis.
Naujos galimybės valstybei
Belaukianti laivo „Independence“ ir skubinanti statybos darbus pačiame terminale Lietuva žiūri į priekį. Juk dujų galime atsigabenti daugiau nei mums reikia.
Lietuvoje daugėja biokuro katilinių, tad šilumos ūkyje dujų poreikis mažės. „Gazprom“ greičiausiai taip pat išliks vienas tiekėjų.
Todėl Lietuva aktyviai žvalgosi, kam būtų galima parduoti dujas. Laivai ir mažesni terminalai kitose šalyse, gamtinių dujų tiekimas Latvijai bei Estijai – tai naujos galimybės Lietuvai.
Artimiausias suskystintųjų gamtinių dujų paskirstymo taškas yra Roterdame, tad arčiau iškilsiantys nedideli terminalai, kaip viliamasi, galės naudotis lietuvišku terminalu.
Be to, samdyti didelį laivą vienam terminalui yra brangu, tad gali būti, kad „Independence“ atplukdys dujų ne tik Lietuvai ar Latvijai, bet ir tolimesnėms šalims.
Skaičiuojama, kad pasaulyje SGD tiekimo apimtis iki 2018 metų paaugs iki 34 procentų. Tai paveiks ir mūsų regioną.
Vieninteliai Baltijos jūroje
Lietuvoje uždirbti galės ne tik dujų gabentojai, bet ir pats terminalas Klaipėdoje – jis bus labiau panaudojamas.
Už perpumpavimą, laivų įplaukimą ir aptarnavimą jis taip pat gaus pajamų.
Tokiu būdu valstybė galės iš dalies padengti laivo „Independence“ nuomos kainą.
„Pasaulio mastu esame maži ir visai rinkai daug įtakos vargu ar galime turėti. Tačiau esame išskirtiniai tuo, kad pirmieji Baltijos jūroje turėsime terminalą“, – teigė bendrovės „Litgas“ vadovas Dominykas Tučkus.
Nuo 2015 m. pradžios „Litgas“, sudariusi sutartį su suskystintųjų gamtinių dujų tiekėju, turės SGD terminalui tiekti minimalų būtinąjį gamtinių dujų kiekį – 540 mln. kubinių metrų, kurie reikalingi palaikyti nepertraukiamą terminalo veiklą.
Tai yra maždaug šeštadalis to, ką per metus sunaudoja Lietuva, įskaitant ir „Achemą“.
Užpildys laivus kuru
Pasaulinė SGD rinka šiuo metu siekia 325 milijardus kubinių metrų, bet ji nuolat didėja. Atsiranda vis daugiau būdų, kaip ir kur panaudoti suskystintąsias gamtines dujas.
Europoje veikia per 20 SGD terminalų.
Prognozuojama, kad suskystintųjų dujų poreikis tik didės. Jį augins ir geopolitinės priežastys – vis daugiau šalių stengiasi mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų. Tad jos stato arba planuoja statyti nedidelius dujų terminalus.
Viena naujų galimybių – bunkeriavimas. Tai yra laivų užpildymas dujomis, nes netrukus ketinama griežtinti teršalų išmetimą, todėl ieškoma švaresnių degalų laivams.
Suskystintosios dujos gali būti vieni jų, o prekyba pakrantėse – SGD terminalų ateitis.
Lietuvos terminalas unikalus tuo, kad turi galimybę perpilti dujas į kitą laivą.
„Toks laivas gali būti kaip paskirstymo kolonėlė“, – apibūdino D.Tučkus.
Baltijos jūros regione nemažai statoma mažos apimties terminalų, į kuriuos negali atplaukti didelės apimties dujovežiai. Todėl jie naudojasi paskirstymo taškais.
Įsigalios griežtesnės taisyklės
Kaip paaiškino D.Tučkus, tai nėra naujovė, laivai dar anksčiau pradėti „maitinti“ suskystintosiomis gamtinėmis dujomis. Tačiau proveržio laukiama tuomet, kai įsigalios griežtesnės ES taisyklės dėl teršalų išmetimo.
Kelis kartus jų įsigaliojimas jau buvo atidėtas, todėl manoma, kad šį kartą laivybos kompanijos, ilgai siekusios dar sykį nukelti terminą, turės susitaikyti su naujais iššūkiais.
Tiesa, nauji degalai gali būti tas pats dyzelinas, tačiau jo kaina gana aukšta.
„Naujos taisyklės sulaukdavo didelio pasipriešinimo iš laivybos kompanijų“, – tvirtino D.Tučkus.
Vamzdynais – į Lenkiją
Lietuva pirmoji Baltijos jūroje turės SGD terminalą. Todėl labai tikėtina, kad dujas iš Lietuvos pirks kaimynės Latvija ir Estija, o vėliau – ir Lenkija, kai į šią šalį bus nutiestas vamzdynas.
Per Lenkiją suskystintąsias gamtines dujas bus galima pumpuoti ir į kitas šalis.
Vamzdyną į Lenkiją ketinama nutiesti 2018 metais.
„Techninių būdų parduoti kitoms Baltijos šalims yra. Mes mielai dujas parduotume Latvijai ir Estijai“, – sakė D.Tučkus. Atsiradus poreikiui kaimyninėse šalyse, dujų būtų atgabenta daugiau.
Lietuva dujas Latvijai galės parduoti per Inčukalno saugyklą, kurioje bus saugoma dalis „Independence“ laivo atgabentos produkcijos.
„Litgas“ jau yra pasirašiusi sutartį su „Latvijas gaze“ dėl galimybės saugoti 100 milijonų kubinių metrų dujų.
Nors tai ir nedidelis kiekis, bet daugiau nei vienas pilnas dujovežis.
Žiemą Lietuvos energetikos sektorius per parą suvartoja maždaug 4,5 milijono kubinių metrų dujų. O su „Achema“ ir buitiniais vartotojais bendras didžiausias poreikis gali pakilti iki 18 mln. kubinių metrų.
Iš šios saugyklos dujos galės būti tiekiamos ir į Estiją.
Tad atsiranda reali galimybė vykti dujų prekybai tarp trijų Baltijos šalių.
„Jei yra infrastruktūra, kuria galima pasinaudoti, reikia taip ir padaryti“, – įsitikinęs „Litgas“ vadovas. (LR)
Ilgainiui didės ir terminalo pajėgumai
Kita vertus, terminalo pajėgumai taip pat ilgainiui augs. Dabar jie siekia iki 4 milijardų kubinių metrų per metus.
Tokiu pajėgumu terminalas galėtų veikti nuo 2015 metų. Tačiau dėl riboto magistralinio vamzdyno laidumo iki 2016 metų į perdavimo sistemą bus galima perduoti apie 1,59 mlrd. kubinių metrų dujų per metus.
Tačiau nuo 2016 metų, kai bus atnaujintas vamzdynas Klaipėda–Kuršėnai, SGD terminalas galės tiekti dujas į perdavimo sistemą didžiausiu pajėgumu.
