Vilniuje ir Kaune po kelerių metų iškils šiuolaikinės atliekomis ir biokuru kūrenamos elektrinės. Įmonių grupė „Lietuvos energija“ jau pradėjo galimų investuotojų apklausą.
Vyriausybė pavedė „Lietuvos energijai“ parengti pigesniu kuru kūrenamų kogeneracinių elektrinių projektus Vilniuje ir Kaune.
Tad valstybė nutarė pati išspręsti dviejų didžiausių miestų Lietuvoje aukštų šilumos kainų problemas. O kas laukia dabartinių šilumos tiekėjų?
Kainas lemia konkurencija
Vilniuje šilumos kaina kol kas didesnė nei daugelyje kitų Lietuvos miestų, nors dėl šilumos vartotojų gausos turėtų būti priešingai. Taip yra dėl to, kad mieste šiluma gaminama daugiausia deginant dujas.
Sostinėje tik 14 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos pagaminama deginant biokurą, o Kaune jau 29 proc.
Todėl laikinoji sostinė, ilgai garsėjusi kaip brangios šilumos miestas, pastaruoju keičia rūbą. Pagal rugsėjo šilumos kainas Kaunas netikėtai šoko į antrąją vietą Lietuvoje nuo galo – 17,67 cento už kilovatvalandę. Tiesa, žiema kainas turėtų pakoreguoti.
Tačiau padėtis bet kokiu atveju turėtų pasikeisti.
Manoma, kad Kaune ir Vilniuje šildymo kainą labiausiai galėtų mažinti pigesnė šilumos gamyba naudojant biokurą ir atliekas.
„Lietuvos energija“ rengia pigesniu kuru kūrenamų kogeneracinių elektrinių projektus abiejuose miestuose.
Įmonių grupė sostinėje iš valstybės jau išsinuomojo sklypą naujai kogeneracinei elektrinei statyti. Jis yra šalia „Icor“ grupės įmonės „Reenergy“ atliekų deginimo gamyklos ir „Vilniaus energijos“ trečiosios termofikacinės elektrinės Gariūnuose.
Pasiūlys savo patirtį
Savivaldybės šilumos ūkio nuomos sutartis su „Dalkia“ valdoma „Vilniaus energija“ galioja iki 2017 metų.
Tad iki to laiko „Vilniaus energijos“ šeimininkai tikisi ir toliau dirbti tai, ką iki šiol darė.
„Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas kol kas ramus. Sostinės šilumos gamintojai taip pat parodė, jog domisi konkursu, tačiau nepuls į neviltį, jei jo nelaimės.
„Turime ir kitokios veiklos, ir kitokių projektų. Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Tragedijos nebus“, – sakė R.Germanas.
O ar jų nejaudina tai, kad kaimynystėje atsiras nauja termofikacinė elektrinė, kuri galbūt tieks šilumą dar pigiau?
„Kai oficialiai tai bus pristatyta, tada ir galvosime. Nepažįstu nė vieno žmogaus, kuris matė tą projektą“, – ramybe spinduliavo R.Germanas.
Tačiau „Vilniaus energijos“ komercijos vadovas teigė esąs pasiruošęs dalyvauti naujame šilumos ūkio projekte.
„Mūsų patirtis yra labai svarbi“, – sakė pašnekovas.
R.Germanas pasakojo, kad į „Vilniaus energijos“ valdomas elektrines atvažiuoja daug užsienio delegacijų. Jos stebisi, kaip sovietinio tipo elektrinę galima paversti šiuolaikiškus standartus atitinkančia jėgaine.
„Lietuvos energijai“ jis teigė pateikęs tam tikrus skaičius: Vilniaus šilumos poreikis šalčiausią žiemos naktį yra 1100 megavatų, o visa instaliuota galia siekia net 2000 MW.
Anksčiau bandymai nepavyko
Iki šiol vykę bandymai Vilniuje ir Kaune kaip įmanoma daugiau deginti biokuro nedavė apčiuopiamų rezultatų, nes apskritai iki šiol didesnės konkurencijos Vilniuje ir Kaune tarp šilumos gamintojų nebuvo.
„Vilniaus energija“, valdanti sostinės šilumos ūkį, priklauso privačiai kompanijai, o Kauno elektrinę, kauniečiams tiekiančią didžiąją dalį šilumos, valdo verslininkas – bendrovės „Dujotekana“ vadovas Rimandas Stonys.
Tad tikimasi, kad valstybės pastangos pralauš ledus šioje srityje, o abiejų miestų gyventojams bus tiekiama pigesnė šiluma nei dabar.
„Naujos elektrinės svarbios net trimis socialiniais aspektais: jos garantuotų pigesnę šilumos gamybą ir mažesnes kainas vartotojams, gamintų konkurencingą elektros energiją, leistų išvengti atliekų kaupimo sąvartynuose.
Dėl to įgyvendinant projektą labai svarbu, kad į jį įsitrauks valstybė“, – teigė bendrovės „Lietuvos energija“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Dalius Misiūnas.
Antrajam šalies miestui šilumą tiekiančios „Kauno energijos“ vadovai taip pat sutinka, kad konkurencija – tik į naudą visam miestui.
„Kauno energijos“ valdybos pirmininkas Valdas Lukoševičius įsitikinęs, kad kuo daugiau bus šilumos gamintojų, tuo mažesnė bus kaina.
„Dabar nepriklausomų šilumos gamintojų Kaune tiek, kad pagal kainą esame antri Lietuvoje. Tai rodo, ką gali konkurencija“, – sakė V.Lukoševičius.
Šilumos gamintojų daugės
Kaune gali iškilti ir atliekų deginimo gamykla, ir nauja termofikacinė elektrinė. Naujas žaidėjas šilumos ūkyje, pasak V.Lukoševičiaus, gamins ir elektros energiją.
„Vadinasi, bus daugiau patikimumo, saugumo, elektrinė degins vietinį kurą. Manau, kad visai šalies ekonomikai tai didelis privalumas, ne tik Kaunui“, – įsitikinęs „Kauno energijos“ valdybos pirmininkas.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad naujas šilumos gamintojas turės pasiūlyti pigesnę šilumos energiją, jei norės, kad ji būtų supirkta.
„Jau dabar yra didelė konkurencija tarp nepriklausomų šilumos gamintojų, o ateityje ta konkurencija tik didės.
Tai tik į naudą vartotojams“, – sakė „Kauno energijos“ valdybos pirmininkas.
Beje, daug kas priklausys nuo to, ar dabar veikiančiai Kauno termofikacinei bus rasta vieta naujajame „Lietuvos energijos“ projekte. Kitu atveju ji – jau tik metalo laužas.
Sulaukta didelio susidomėjimo
Valstybės iniciatyva imtis šilumos ūkio reikalų sulaukė nemažai kritikos. Būta abejonių, ar valstybė efektyviai valdytų ūkį, ar tikrai ji turėtų kištis į sritį, kurioje galėtų šeimininkauti privatus kapitalas.
Tiesa, valstybė žada pasilikti 51 procentą akcijų, o į kitą dalį pretenduos privatūs investuotojai. Kritikai abejojo, ar kas nors ryšis investuoti į ūkį, kurį iš esmės kontroliuoja valstybė. Tačiau jų skepticizmą nutildė faktai.
„Susidomėjusių šiais projektais daugiau, nei mes tikėjomės. Tai viršijo mūsų lūkesčius“, – pripažino D.Misiūnas.
Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektais susidomėjo 26 ūkio subjektai iš 10 skirtingų valstybių.
Tai leidžia spėti, kad konkurso dalyviai rimtai susikaus dėl galimybės investuoti į dviejų didžiausių Lietuvos miestų šilumos ūkius.
Tarp galimų pretendentų investuoti – kompanijos iš Suomijos, Ispanijos, Čekijos, Lietuvos, Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Latvijos, Danijos, Didžiosios Britanijos ir Šveicarijos.
Pavyzdžiui, Hanoverio energetikos ir komunalinių paslaugų bendrovės „Stadtwerke Hannover AG“ valdybos pirmininkas Michaelis G.Feistas dienraščiui „Verslo žinios“ neseniai prisipažino, kad domisi bendradarbiavimu su „Lietuvos energija“ įgyvendinant šilumos ir elektros gamybos projektus.
Beje, tai nebūtų pirmas vokiečių žingsnis į Lietuvos šilumos ūkį. Kaune bendrovės antrinė įmonė „Danpower GmbH“ kartu su Lietuvos kapitalo įmone „Geco investicijos“ stato kogeneracinę biokuro katilinę ir planuoja daugiau projektų Šiauliuose bei Vilniuje.
Partneriai paaiškės šįmet
„Tarp susidomėjimą pareiškusių galimų partnerių yra tokių, kurių patirtis plėtojant analogiškus projektus pasaulyje leistų garantuoti sėkmingą ir viską apimantį projektų įgyvendinimą. Kai kurie jų turi patirties ir plėtojant kelis kartus didesnius objektus“, – teigė D.Misiūnas.
Beje, prie naujų jėgainių projekto norėtų prisidėti ne tik biokuro, bet ir atliekų verslo atstovai.
Potencialūs investuotojai domėjosi ir dalyvavimu akcininkų teisėmis, ir rangos darbais, ir finansavimu, ir elektrinių eksploatavimu. Tarp siūlomų galimų įnašų – tiek žemės sklypai, tiek piniginės lėšos, tiek technologijos.
Šiuo metu planuojama, kad oficiali partnerių atranka bus pradėta jau šį mėnesį, o iki metų pabaigos ketinama atrinkti konkurso nugalėtojus.
Atliekos virs energija
Naujosios elektrinės Kaune ir Vilniuje pagamintų iki 60 proc. abiem miestams reikalingos šilumos energijos.
Be to, jos leistų pagaminti iki 1,1 teravatvalandės (TWh) elektros energijos per metus – tai sudaro apie 10 procentų Lietuvos poreikio.
Be to, elektra, pagaminta naudojant biokurą, būtų parduodama už rinkos kainą ir nereikėtų skirti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto lėšų. Skaičiuojama, kad tai leistų sutaupyti iki 170 milijonų litų per metus.
Remiantis atliktais vertinimais, Vilniuje įrengtų atliekomis ir biokuru kūrenamų kogeneracinių elektrinių šiluminė galia galėtų sudaryti iki 274 megavatų, o elektrinė galia – iki 145 MW.
Tai leistų per metus pagaminti iki 1,6 TWh šilumos energijos bei iki 0,8 TWh elektros energijos.
Kaune įrengtų atliekomis ir biokuru kūrenamų elektrinių šiluminė galia galėtų sudaryti iki 134 megavatų (MW), o elektrinė galia – iki 41 MW.
Tokie elektrinių techniniai rodikliai leistų per metus pagaminti iki 0,8 TWh šilumos energijos ir iki 0,2 TWh elektros energijos.
„Projektai padės spręsti ir sąvartynų problemą“, – neabejojo „Lietuvos energijos“ vadovas.
Lietuva vis dar smarkiai atsilieka nuo įsipareigojimo deginti ar kitaip perdirbti dalį komunalinių atliekų. Todėl šiukšlės yra gabenamos į sąvartynus ir ten kaupiamos.
Lietuva ketina perimti skandinavų patirtį, kaip atliekas paversti šilumos energija.
„Atliekas kaip kurą naudoja Kopenhagos, Stokholmo, Talino ir kitų miestų, kuriuose išplėtotas centrinis šildymas, gamintojai“, – sakė D.Misiūnas.
Pusę sumos tikimasi gauti iš ES fondų
Manoma, kad Vilniaus ir Kauno jėgainėms reikės iki 1,8 milijardo litų investicijų. Tačiau tiksli suma paaiškės prasidėjus vėlesniems projektų įgyvendinimo etapams.
Elektrinių projektų vertė sudaro 340 mln. eurų Vilniuje ir 200 mln. eurų Kaune.
Pusę sumos tikimasi pritraukti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, likusią dalį investuotų įsteigtos projekto bendrovės, jų partneriai, projektai būtų finansuojami ir skolintomis lėšomis.
ES paramos lėšomis būtų tiesiogiai mažinama šilumos vartotojams tenkanti finansinė našta: taip atsisakant VIAP lėšų nuo augimo stabilizuojamas ir elektros energijos tarifas elektros vartotojams.
Konkretus būsimų Vilniaus ir Kauno kogeneracinių elektrinių pajėgumas paaiškės po partnerių atrankos ir įvertinus energetinės infrastruktūros bei atliekų potencialą.
Lietuvos Vyriausybė naujų jėgainių projektus yra pripažinusi valstybei svarbiais ekonominiais projektais.
Tikimasi, kad jos dar labiau padidins Lietuvos energetinę nepriklausomybę nuo gamtinių dujų ir elektros energijos importo.
Lietuva šiuo metu yra viena daugiausia elektros energijos importuojančių Europos Sąjungos šalių.
