Kiek gali uždirbti valstybei priklausančios energetikos įmonės? Ekspertų nuomone, tiek, kad nenukentėtų elektros vartotojai. Tačiau sykiu ir tiek, kad nenukentėtų patys energetikai.
Pastarieji įspėjo, kad VKEKK užmačios juos smarkiai supančioti gali turėti lemtingų pasekmių: bus sustabdytos investicijos, komerciniai bankai užvers duris ir nebeteiks paskolų svarbiausiems valstybės projektams, rašo „Lietuvos rytas“.
Įdomiausia tai, kad į energetikų pusę stojo ir valstybės turto prižiūrėtojai, ir rinkos analitikai.
Siekia labiau kontroliuoti
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nerimauja. Jos įsitikinimu, elektros gamyba Lietuvoje iš esmės sutelkta vienose rankose. Todėl ketinama smarkiai reguliuoti jų uždarbį.
Mūsų šalies elektros energijos gamybą sutelkusios bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ vadovai įsitikinę, kad toks mąstymas prasilenkia ne tik su logika, bet ir įstatymais.
Juk elektros rinka laisva, kas nori ir gali, tas ir importuoja elektros energiją į Lietuvą. Be to, elektros importuotojai čia užima gerokai daugiau vietos nei lietuviškos elektros gamintojai.
Tačiau prievaizdų paruošti pančiai kažkodėl laukia tiktai pastarųjų, rašo „Lietuvos rytas“.
Kitais metais importuotojų dar pagausės: nutiesus „NordBalt“ jungtį Baltijos jūros dugnu į šalį plūstelės pigesnė skandinaviška elektra.
Tad lietuviškos elektros gamintojams teks susidurti su dar didesne konkurencija. Tačiau apie pelną, kurį verkiant reikia skirti investicijoms, greičiausiai liks tik pasvajoti.
Laukia nelygios sąlygos
„Tai būtų nelygios konkurencinės sąlygos. Rinkos reguliatorius neleistų mums uždirbti.
Vadinasi, mes negalėtume investuoti į konkurencingus gamybos pajėgumus“, – sakė „Lietuvos energijos gamybos“ Didmeninės elektros prekybos departamento direktorius Vidmantas Salietis.
Jis priminė visiems žinomą tiesą, kad norint sumažinti elektros energijos importą reikia investuoti į gamybą.
Tam reikia didelių investicijų kiekvienais metais.
Jeigu VKEKK prievaizdai užmaus apynasrį elektros gamintojų pelnui, investicijoms pinigų gali tekti ieškoti vartotojų kišenėse.
Stebina net užsieniečius
Energetikų ir kainų reguliatoriaus konfliktas jau išplito ir už Lietuvos sienų.
Padėtį atidžiai stebi ir Skandinavijos „Nord Pool Spot“ biržos, kurioje Lietuva jau dalyvauja, vadovai.
„Netrukus Lietuva taps didelės rinkos dalyve. Todėl vietiniai elektros gamintojai dar labiau sumažės, jiems reikės dar labiau konkuruoti.
Todėl manau, kad iki tol Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija bei „Lietuvos energijos gamyba“ turi susitarti dėl pelno reguliavimo“, – „Lietuvos rytui“ sakė „Nord Pool Spot“ biržos Baltijos šalių ir Rusijos regiono vadovas Hando Sutteris.
Jis pabrėžė, kad ir šiandien Lietuvoje elektros pagaminama nedaug, palyginti su importuojamais kiekiais. Tad dar labiau riboti vietos energetikų pelną nebūtų išmintinga.
Kita vertus, jei kompanija būtų paskelbta dominuojanti, tada ir vertinimas būtų kitas.
Bet „Lietuvos energijos gamybai“ dominuoti rinkoje tikrai kol kas negresia.
„Todėl man sunku suprasti Lietuvos reguliatoriaus poziciją. Juk jūsų šalyje importuoti elektrą gali kiekvienas, prisijungti prie rinkos gali kas nori. Tad visiems turėtų būti vienodos sąlygos“, – pažymėjo H.Sutteris.
Vienas iš „Nord Pool Spot“ biržos vadovų neabejojo, kad energetikams reikia daug investuoti į infrastruktūrą, naujus gamybos šaltinius. Tačiau be uždirbtų pinigų to nepadarysi.
Įžvelgė konkurencijos stygių
Tačiau Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nepermaldaujama: jos manymu, gaminant lietuvišką elektrą jokios konkurencijos iš esmės nėra.
Mat Kauno, Kruonio ir Elektrėnų elektrinės priklauso tai pačiai „Lietuvos energijos gamybai“.
Pastaroji su tokiu vertinimu nesutinka. „Konkurencija regioninėje elektros energijos gamybos ir prekybos rinkoje vyksta nuolat“, – tvirtino V.Salietis.
VKEKK atstovė pacitavo Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymą.
Jame teigiama, kad gamintojų parduodamos elektros energijos kainos nereguliuojamos, išskyrus atvejus, kai komisija, ištyrusi rinką, nustato, kad gamintojas turi didelę įtaką rinkoje ir dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo gali taikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti kainų spaudimą, tuo darydamas žalą rinkos dalyviams.
„Lietuvos energijos gamyba“, matyt, šiuo atveju yra priskirta prie didelę įtaką darančių rinkos dalyvių.
Be to, VKEKK ekspertai įsitikinę, kad „Lietuvos energijos gamyba“ turi galimybių taikyti nepagrįstas kainas, o rinkoje tai gali turėti didelės įtakos.
Užima nedidelę dalį
Tačiau į tai lietuviškos elektros gamintojai atsakė savo argumentais. Lietuviška elektra mūsų šalyje gerokai pralaimi konkurencinę kovą prieš importuojamą. Todėl apie jokį dominavimą čia negali būti nė kalbos.
Anot V.Saliečio, bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“ neturi galimybių taikyti nepagrįstų kainų, nes, palyginti su kitais didžiaisiais regioninės elektros energijos gamybos ir prekybos rinkos dalyviais, užima tik nedidelę rinkos dalį.
Pavyzdžiui, 2013 metais „Lietuvos energijos gamyba“ prisuko tiktai 2 teravatvalandes (TWh) elektros energijos, o didžiausi jos konkurentai tais pačiais metais pagamino arba pardavė kur kas daugiau.
„Eesti Energia“ pagamino per 10 TWh, „Latvenergo“ – apie 4,8 TWh, „Inter RAO Lietuva“ į Baltijos šalis importavo apie 4,5 TWh elektros energijos.
Taigi, pasak lietuviškos elektros gamintojų, bendrovė negali turėti didelės įtakos elektros energijos gamybos rinkoje, nes per metus patenkina tik apie 20 procentų Lietuvos elektros energijos bei mažiau negu 8 procentus bendro Baltijos šalių energijos poreikio.
Beje, gerokai daugiau įtakos elektros energijos kainoms mūsų šalyje turi minėtos „Latvenergo“ bei „Inter RAO Lietuva“. Tačiau jų pelno niekas nereguliuoja. Nebent atitinkamos valstybių, kuriose šios įmonės įregistruotos, institucijos.
Turi per daug laisvės?
Bet visai kitaip į tai žiūri Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ekspertai.
Pasak VKEKK Veiklos valdymo skyriaus vedėjos Loretos Kimutytės, elektros energijos gamybos rinkos tyrimo metu nustatyta, kad „Lietuvos energijos gamyba“ turi didelę įtaką elektros gamybos rinkoje.
„Dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo bendrovė turi galimybių elgtis nepriklausomai nuo kitų rinkos dalyvių, vartotojų ir tiekėjų“, – teigiama Kainų komisijos atsakyme.
Kitaip tariant, lietuviškos elektros gamintojai turi pernelyg daug laisvės veikti be pašalinės kontrolės.
Gali pritraukti investicijų
Valstybės turto fondo (VTF) Valdymo koordinavimo centro vadovas Marius Barys pasiūlė nepamiršti, kad bendrobės „Lietuvos energija“ antrinių įmonių akcijomis yra prekiaujama akcijų biržoje.
Jos turi ir privačių akcininkų, o įtraukimas į biržos prekybos sąrašą šioms įmonėms ir atitinkamai valstybei suteikia galimybę ateityje finansuoti investicijas, išleidžiant naujas akcijų emisijas.
„Be abejonės, kreditoriai, vertindami įmonę, atsižvelgia į tai, ar reguliavimas leidžia jai veikti pelningai.
Jei reguliuotojas kompetentingai nustatys kainodarą, atsižvelgdamas į įmonės kapitalo sąnaudas ir investuotojų prisiimamos rizikos kainą, tiek akcininkų ir kreditorių, tiek ir vartotojų interesai bus subalansuoti“, – aiškino VTF atstovas.
Nesutinka ir dėl pačios rinkos
Tačiau „Lietuvos energijos gamybos“ vadovai nesutinka su tuo, kaip VKEKK apibrėžia rinką.
Prievaizdai linkę atskirti gamybos ir pardavimo rinkas, tačiau, energetikų nuomone, tai tikrai nėra teisinga.
Pasak jų, elektros energijos gamybos ir prekybos rinkos negali būti vertinamos atskirai ir privalo būti analizuojamos kartu.
Beje, „Lietuvos energijos gamybos“ poziciją palaiko ir Konkurencijos taryba. Pastaroji pareiškė savo nuomonę, kurioje išdėstyta, kad vien tik išskyrus gamybos rinką, nenagrinėjat importo, neatskleidžiamas tikrasis vaizdas apie konkurencinę situaciją Lietuvoje.
Juolab kad importuojama elektra, pavyzdžiui, 2012 metais patenkino net 77,1 procento šalies poreikių ir iš esmės paveikė galutines elektros kainas.
Ką pasirinks valstybė?
Verta paminėti, kad Europos Komisija rinką apibrėžia kaip elektros energijos gamybos ir didmeninės prekybos visumą. Todėl atskirai jos negali būti vertinamos.
Beje, Konkurencijos taryba yra pripažinusi, kad bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“ galėtų taikyti kainų spaudimą tuo atveju, jeigu importas į Lietuvą būtų apribotas.
Tačiau dėl esamų ir būsimų jungčių tai tampa neįmanoma. Todėl Konkurencijos taryba savo pareiškime abejojo, ar „Lietuvos energijos gamyba“ gali turėti didelės įtakos rinkai.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija taip pat planuoja ir kitus panašius apribojimus, kurie gali paveikti kitas su „Lietuvos energijos“ įmonių grupe susijusias veiklas.
Tad valstybė turės pasirinkti, kuriuo keliu eiti – skatinti integraciją į Skandinavijos rinką, kurti laisvą elektros energijos prekybos rinką ar riboti savo gamintojus, kartu sudarant išskirtines sąlygas užsienio šalių elektros gamintojams.
Svarbiausia rasti aukso vidurį
Vaidotas Rūkas
„Finasta Asset Management“ fondų valdytojas
„Svarbiausia, kad kiekvienas savo darbą atliktų kuo geriau. Įmonė, net jei ji valstybinė, turėtų siekti kuo daugiau uždirbti laikydamasi taisyklių, nes toks įmonės tikslas.
Reguliatorius privalo sąžiningai ir atsakingai reguliuoti bei prižiūrėti, ar įmonė veikia pagal taisykles. O politikai (reguliatoriaus patarti) turi priimti tokias taisykles ar įstatymus, kurie subalansuotų interesus tarp klientų mokamos kainos ir kokybiškai teikiamos paslaugos bei įmonės motyvacijos veikti – uždirbti pelno.
Jei taisyklės leis uždirbti per daug pelno, bus nuskriausti vartotojai. Jei įmonė pelno neuždirbs arba uždirbs per mažai, iškils grėsmė investicijoms, o vėliau – kokybiškam elektros tiekimui.
Sovietų Sąjunga, eliminavusi ekonomines paskatas dirbti ir uždirbti, iš pradžių šiaip taip gyvavo, tačiau paskui subyrėjo.
Kaip pilietis aš turėčiau pasitikėti valstybinės įstaigos veikla, todėl tiek didesnę, tiek mažesnę nustatytą turto vertę laikysiu teisinga, kad ir kokias pasekmes tai turėtų.
Vertinimo viešumas egzistuojančias abejones, be abejonės, išsklaidytų.
Esu tvirtai įsitikinęs, kad tiek valstybinei, tiek privačiai įmonei reikia taikyti vienodas taisykles. Todėl negalima riboti maržos vien dėl to, kad įmonė valstybinė.
O jei kalbame apie monopolinę bendrovę, jos marža ar pelnas sėkmingai ribojami bei reguliuojami ir šiandien.“
