Šildymo sezonas jau lipa ant kulnų, todėl valdantieji privalo nutarti, panaikinti ar ne nuo 2015-ųjų sausio 9 proc. PVM lengvatą šildymui. Nes, pagal dabartinius susitarimus, nuo kitų metų turėtų būti grąžintas 21 proc. PVM tarifas.
„Įstatymas numato, kad ši lengvata gali būti taikoma tik iki 2014-ųjų pabaigos. Tad ją arba reikia užraukti, arba keisti patį Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą“, - lrytas.lt sakė vienas iš politinės tarybos narių, Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad, panaikinus šildymui taikomą lengvatą, per metus biudžetas pasunkėtų 212 mln. litų.
Tačiau nuo 14 valandos posėdžiaujanti politinė taryba po poros valandų vis dar nebuvo apsisprendusi, palikti ar ne kitąmet PVM lengvatą šildymui.
„Bus balsuojama. Ginčių dėl jos – į valias. Vieni sako, kad tai – politiškai jautrus klausimas. Juk artėja savivaldybių rinkimai.
Aš pats esu šalininkas tos nuomonės, kad reikia lengvatą panaikinti. Ji iškreipia rinką. Ir neteisinga, kad vieni mokesčių mokėtojai gauna lengvatų, o kiti moka mokesčius taip, kaip pridera“, - kalbėjo A.Sysas.
Jau po posėdžio premjeras Algirdas Butkevičius sakė, jog lengvatos neliks tik tuo atveju, jei dėl to nedidės šilumos kaina, pranešė BNS.
„Dar mes gilinsimės šiuo klausimu, reikia pasakyti, kad reikalinga pateikti išsamią informaciją, kad tikrai šilumos kaina nepadidės, nes dujų kaina sumažėjusi“, - po politinės tarybos penktadienį žurnalistams sakė A.Butkevičius.
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė teigė, kad panaikinus PVM lengvatą šildymui, turėtų būti sukurta kompensavimo sistema mažiausiai uždirbantiems.
„Vyksta dar diskusijos, bet kadangi, kaip ir minėjau, ją panaikinus, reikia užtikrinti kompensavimo tvarką“, - penktadienį po politinės tarybos teigė L.Graužinienė.
Ar kitąmet atsiras visuotinis nekilnojamojo turto mokestis? Kol kas jis nėra numatytas. Tačiau kalbama, kad jo apmokestinimo riba turėtų būti sumažinta, - šiuo metu apmokestinamas tas nekilnojamasis turtas, kurio vertė didesnė nei 1 mln. litų. Norėdama surinkti daugiau mokesčių valdžia ketina turto vertės kartelę nuleisti žemiau – iki 750 tūkst. litų.
Skaičiai biudžeto projekte šįkart – kitokie. Pirmą kartą biudžetas turės būti skaičiuojamas eurais. Tačiau vis tiek jį kol kas paprasčiau į pajamų lentynas sudėlioti litais.
Finansų ministerija prognozuoja, kad bendros pajamos – ir savivaldybių, ir valstybės biudžeto – kitais metais suksis apie 31,9 mlrd. litų (9,24 mlrd. eurų), - kartu su ES lėšomis.
Planuojamos kitų metų išlaidos siekia 32,5 mlrd. litų (9,42 mlrd. eurų). Tikimasi iš keturių svarbiausių mokesčių - PVM, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno – surinkti apie 20,8 mlrd. litų (6 mlrd. eurų).
Dėl gynybos biudžeto sutaria
2015 metų biudžetą aptarusi valdančioji koalicija sutarė, kad kitąmet krašto apsaugos finansavimas bus didinamas 400 milijonų litų, teigė premjeras A.Butkevičius.
„Galiu pasakyti, kad buvo aiškiai užfiksuota suma krašto apsaugai didinti - 400 mln. litų su trupučiu, kas yra įsipareigota. Tai yra ženkli suma, nei vienam asignavimų valdytojui tiek nedidėja, kiek krašto apsaugai numatyta didinti“, - premjerą cituoja BNS.
Apie planus gynybos biudžetą didinti 400 mln. litų Krašto apsaugos ministerija pranešė liepos mėnesį. Tuomet skelbta, kad gynybos finansavimui bus skirta 1,381 mlrd. litų. Tuometiniais skaičiavimais, tai sudarytų 1,03 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Reaguodamos į Rusijos veiksmus Ukrainoje, Lietuvos parlamentinės partijos susitarė pamažu didinti gynybos finansavimą, kad 2020 metais jis pasiektų 2 proc. BVP, kaip yra numatyta NATO.
