„Derybos jau vyko dar man nesant ministrui, tas procesas, tikiuosi tęsis. Bet, iš kitos pusės, reikia pažymėti, kad nuo šių metų pabaigos mes turėsime savo terminalą ir tas terminalas yra pajėgus nuo 2016 metų visiškai patenkinti Lietuvos poreikius. Tą saugumo dedamąją, užtikrintumą, kad dujas turėsime, mes jau turime. Net jei derybos su „Gazprom“ nebus pačios sėkmingiausios, mes tą išeitį jau turime“, - penktadienį po susitikimo su prezidente žurnalistams sakė Rokas Masiulis.
Tačiau jis nekomentavo, kokios derybos su „Gazprom“ būtų laikomos nesėkmingomis. Tikėtina, kad kalbama apie naują dujų tiekimo sutartį, nes dabartinė „Lietuvos dujų“ sutartis su koncernu baigiasi 2015-ųjų pabaigoje.
Ministras teigė, kad bet kuriuo atveju reikia siekti geriausios dujų kainos: „Privalome siekti optimaliausios kainos vartotojams, ir, jeigu tai apims derybos su „Gazprom“, be abejo, tas bus daroma“.
Anot R.Masiulio, pirmiausia reikia baigti derybas su „Gazprom“ ir tuomet bus aišku, kokią dalį dujų Lietuva pirks iš Rusijos, o kokią atsigabens per terminalą: „Dar anksti. Reikia pasižiūrėti, kokie bus derybų rezultatai ir sudaryti tokį kontraktų mišinį“.
Tuo tarpu prezidentė paragino tinkamai įvertinti, koks bus Lietuvos dujų poreikis.
„2015 metais baigsis sutartis su „Gazprom“ ir yra būtina įvertinti Lietuvos dujų poreikį ir tinkamai įvertinti šį procesą“, - po susitikimo teigė prezidentės vyriausioji patarėja Giedrė Kaminskaitė-Salters.
Šiuo metu Lietuva dujas gauna iš vienintelio tiekėjo „Gazprom“. Tačiau nuo kitų metų pradėsiantis veikti SGD terminalas galės patenkinti apie trečdalį šalies poreikio - apie 1 mlrd. kubų iš maždaug 3 mlrd., o nuo 2016 metų jį viršys ir sieks apie 4 mlrd. kubų.
„Gazprom“ dujas „Lietuvos dujoms“ dabar parduoda po maždaug 370 JAV dolerių - 20 proc. mažiau nei iki šių metų gegužės, - ši kaina priklauso nuo pasaulinių naftos kainų, tuo metu SGD dujų kaina bus indeksuojama pagal Didžiosios Britanijos dujų biržos BNP indeksą. Teigiama, kad vasarą SGD dujos yra pigesnės nei rusiškų dujų, tačiau žiemą jų kaina gali būti didesnė.
Vėl kalbėjo apie monopolijas
Nuolat šilumos ūkio monopolijas kritikuojanti šalies vadovė Dalia Grybauskaitė naująjį energetikos ministrą dar kartą paragino kovoti su jomis. R.Masiulis teigia, kad daugiausiai problemų kelia Vilniaus šilumos ūkis, kur veikia koncernas „Icor“.
„Lietuvai reikalinga šilumos ūkio reforma. Tai - prioritetinis dalykas, ir prezidentė pakvietė ministrą tiesiogiai užsiimti monopolininkų pažabojimų, kad šilumininkai tarnautų vartotojams, o ne atvirkščiai“, - po ministro ir prezidentės susitikimo sakė vyriausioji prezidentės patarėja Giedrė Kaminskaitė-Salters.
Pasak R.Masiulio, daugiausiai problemų šilumos ūkyje kelia šios veiklos skaidrumas Vilniauje.
„Šilumos ūkyje yra sričių, kuriose monopolijos vyrauja, yra piktnaudžiavimų. Ypač paminėjus Vilniaus miestą matyti, kad ir veiklos skaidrumas kelia klausimų. Todėl mano, kaip ministro, užduotis - taip prižiūrėti ūkį, kad mūsų vartotojai mokėtų teisingą kainą“, - po susitikimo sakė ministras.
Koncerno „Icor“ veiklą ne kartą kritikavusi D.Grybauskaitė anksčiau teigė, kad korupciniai sandoriai driekiasi nuo statytinių Energetikos ir Aplinkos ministerijose, savivaldybėse iki daugiabučių namų bendrijų. Pasak prezidentės, kai kuriuose šalies regionuose šilumos tiekėjus valdo ne savivaldybės, o „šilumos oligarchai“, diktuojantys sąlygas vietos valdžiai ir gyventojams.
Balandį D.Grybauskaitė vetavo Šilumos ūkio įstatymo pataisas ir teigė, kad jos leidžia daugiabučiuose iš naujo įsigalėti grobuoniškas kainas diktuojantiems šilumos monopolininkams.
Energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ Vilniuje ir Kaune pradeda įgyvendinti šilumos ūkio pertvarkos projektus - pradėta partnerių, norinčių kartu plėtoti daugiau nei 1 mlrd. litų vertės naujų kogeneracinių elektrinių projektus, atranka.
