O štai vakar paskelbta, kad ateities sandorio kaina „Brent“ naftai pirkti lapkritį Londono biržoje ICE Futures Europe nukrito 3,85 dolerio – iki 85,04 dolerio už barelį.
Tai pats žemiausias lygis nuo 2010 metų lapkričio 23 dienos. Rublis pasišokinėdamas ritasi iš paskos.
Portalas „NEWSru.com“ vakar paskelbė, jog dolerio kursas Maskvos vertybinių popierių biržoje pirmą kartą viršijo 41 rublį, o euro kursas trečiadienio vakare pakilo virš neregėtos, „psichologiškai svarbios atžymos“ – 52 rublių.
Dolerio ir euro kursai trečią dieną iš eilės vis pasiekia istorines aukštumas.
Pasak portalo, naftos kainų kritimas, be kitų priežasčių, susijęs su Saudo Arabijos pareiškimais, jog ji neprieštarauja, kad būtų išlaikytos žemos pasaulinės naftos kainos ir neketina mažinti jos gavybos.
Iranas taip pat pareiškė, kad nesipriešina naftos kainų mažėjimui. Rinkoje cirkuliuoja įvairios sąmokslo teorijos, bandančios paaiškinti tokį naftos kainų kritimą.
„Financial Times“ supažindina su dviem iš jų ir paaiškina, kas iš tiesų čia gali vykti. Anot leidinio, dauguma teorijų remiasi spėlionėmis dėl Saudo Arabijos – stambiausio naftos eksportuotojo iš OPEC narių tarpo – elgesio. Ji aiškiai nenori mažinti naftos gavybos, kad būtų išlaikytos ankstesnės aukštos kainos.
Apskritai ekspertai linkę manyti, kad saudiečiai stengiasi padidinti (arba bent jau išsaugoti) savo dalį rinkoje ir būtent dėl to nemažina gavybos. Tuo pačiu jie numuša kainas Azijos pirkėjams – vienintelei augančiai naftos rinkai. Tačiau kai kas iš rinkos dalyvių nenori tenkintis tokiu aiškinimu ir Saudo Arabijos atsisakyme mažinti naftos gavybą įžiūri kai ką daugiau.
Štai dvi konspirologų teorijos.
1 teorija: noras nubausti Rusiją
Saudiečiai spyriojasi, kadangi susitarė su Jungtinėmis Valstijomis ir nori nubausti Rusiją už krizę Ukrainoje. Naftos kainos kritimas skaudžiai smogs Rusijos biudžetui, kurio pusę pajamų priklauso nuo naftos ir dujų eksporto.
Bet ši teorija nelabai įtikinama: mat, Jungtinėms Valstijoms aukštos kainos reikalingos ne mažiau nei Rusijai, kadangi jos turi palaikyti savo gamybą.
2 teorija: šuo pakastas OPEC kartelyje
Priešingas variantas: Saudo Arabijos elgesys – JAV naftos pramonės ataka, nes jos savo skalūniniu bumu menkina gamintojų iš Rytų reikšmingumą. Bet ir ši teorija nėra ideali, rašo leidinys, kadangi tam, kad JAV kompanijoms būtų smogta iš peties, kainos turi kristi žymiai ilgesnį laikotarpį iki 85 dolerių už barelį.
Tai kas gi čia vyksta? Iš tiesų, kaip mano kai kurie ekspertai, šuo gali būti pakastas pačiame OPEC kartelyje, tiksliau – disciplinoje šios organizacijos viduje.
Saudo Arabija tradiciškai laikoma šalimi, kuri bet kada gali atstatyti pusiausvyrą rinkoje, jeigu to reikia: jeigu naftos per daug, ji sumažina savo gavybą, jeigu kuriems nors tiekėjams (pavyzdžiui, Libijai ar Nigerijai) iškyla problemų – padidina.
Saudiečiai nesivaržydami panaudoja savo įtaką OPEC, jie ilgai formavo šios organizacijos politiką, tačiau perspektyva, kad kartelis didins naftos gavybos apimtis kitų šalių (Libijos, Irako ir, gal būt, Irano) sąskaita, verčia Rijadą nerimauti. Jam reikia įsitikinti, kad partneriai reikiamomis sąlygomis mažins ir didins gavybą, net jeigu jų pačių ekonomikos išliks silpnos ir nepajėgios laikytis esant nepakankamai aukštoms žaliavos kainoms.
„Kainų mažėjimas – tai signalas. Rinkos dalis tiesiog dabar yra svarbesnė už „Brent“ kainą. Jeigu kainos nukris pernelyg žemai, gavyba gali sumažėti, bet kol kas panikuoti dar anksti. Tai jų komercinis sprendimas, - sako Oksfordo universiteto Energetikos tyrimo instituto mokslo darbuotoja Laura El-Katiri. – Nors šiuo atveju Saudo Arabija rūpinasi tik savimi, saudiečiai nesisieloja, jei kiti gamintojai patiria nuostolių“.
