Prieš „Independence“ sutiktuves – baimė dėl diversantų

Prie Lietuvos pakrantės dreifuojantis laivas „Independence“ netrukus atvers naują mūsų šalies istorijos puslapį. Kaip didžiulė plaukiojanti dujų saugykla įveiks paskutinįjį savo kelionės etapą – nuo Klaipėdos uosto įplaukos vartų iki Suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGD) krantinės? 

Dujų laivas-saugykla "Independence" artėja prie Klaipėdos.
Dujų laivas-saugykla "Independence" artėja prie Klaipėdos.
Daugiau nuotraukų (1)

Gediminas Pilaitis

Oct 26, 2014, 10:49 AM, atnaujinta Jan 24, 2018, 4:06 PM

Pagaliau, ar viskas padaryta, kad laivo sutiktuvių neužtemdytų diversantai ar kiti išsišokėliai? Juk krantinė menkai apsaugota iš Kuršių marių pusė – ji lengvai pasiekiama ne tik žvejams, uoste plaukiojančių pramoginių jachtų ir katerių savininkams, bet ir galimiems diversantams.

Kas ir kaip  pasitiks ilgai lauką su šalies energetine nepriklausomybe siejamą laivą? Sutiktuvių, kurias tiesiogiai transliuos LRT televizija, scenarijus jau sudėliotas. Kaip ir saugumo planas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) tarnybos Pietų Korėjoje pastatyto dujų laivo-saugyklos „Independence“ sutiktuvėms teigia jau pasirengusios. Lietuvos teritoriniuose vandenyse, už keturių jūrmylių nuo Melnragės kranto, 294 metrų ilgio ir 47 metrų pločio milžiną pasitiks uosto kateris su locmanais  ir keturi galingi vilkikai. Lynais sutvirtintas laivas bus velkamas uosto vartų link. Iš ten jo kelias nusidrieks iki Kiaulės Nugaros seklumos – į SGD terminalą.

Dujos – po savaitės

Norvegijos laivavedžių valdomam dujų laivui, kurio įgula sudaro 40 jūrininkų, saugiai įplaukti į Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją ir slinkti 14,5 metrų gylio laivakeliu padės du bene labiausiai patyrę locmanai – Rimvydas Eitutis ir Darius Stonkus. Ne tik jie, bet ir kiti KVJU laivų eismo tarnybos specialistai per stažuotes Norvegijoje mokėsi reguliuoti didelių dujovežius.

„Independence“ kapitonas ir kiti jo įgulos nariai savo ruožtu lankėsi Klaipėdoje, kur iš anksto susipažino su uosto ypatybėmis, įvertino galimų grėsmių pavojų. Rengdamiesi istoriniam reisui ir norvegai, ir lietuviai locmanai dujovežius ne kartą plukdė ir švartavo prie SGD terminalo krantinės dar tada, kai ji buvo statoma. Darydavo tai virtualiai, stovėdami prie treniruoklių, imituojančių laivų eismą  Klaipėdos uoste įvairiomis oro ir navigacijomis sąlygomis.

„Visos uosto tarnybos pasirengusios „Independence“ sutiktuvėms – locmanams beliko įgytas teorines žinias pritaikyti praktiškai“, – kalbėjo KVJU kapitonas Adomas Alekna, tiesiogiai atsakingas už saugią dujų  laivo kelionę nuo uosto prieigų iki meldais apaugusios Kiaulės Nugaros salos pakraštyje įrengtos SGD terminalo krantines.

Nuplukdytas prie krantinės didžiulis 12 metrų gramzdos laivas su dujinimo įranga manevruos – vilkikai iš pradžių jį apsuks 14,5 metų gylio povandeninėje dauboje, o po to – prišvartuos prie SGD terminalo krantinės kairiuoju bortu. „Independence“ atplauks į Klaipėdą be dujų krovinio.

Po savaitės  uoste pasirodys kitas suskystintųjų dujų jau pripildytas laivas „Goler Seal“. Kai jis šonu prisišlies prie „Independence“, prasidės SGD terminalo statybos projekte numatyti visų įrenginių bandymo darbai.

Galėtų sustabdyti tik pašėlusi vėtra

Laukdami pasirodant „Independence“ Klaipėdos  locmanai ir kiti laivybos specialistai kinkų nevirpina – panašius jūrų milžinus jie jau ne kartą vedė į uostą. Šią vasarą Kruizinių laivų terminale buvo prišvartuotas pats didžiausias kada nors čia viešėjęs 317 metrų ilgio  jūrų laineris „Celebrity Eclipse“, atgabenęs į daugiau kaip 4 tūkstančius jūrų turistų.

Lietuvoje visų laukiamo dujų laivo sutiktuves tektų atidėti tik tuomet, jeigu pirmadienį jūroje ties Klaipėda staiga sukiltų didžiulės bangos, pakrantes imtų daužyti uraganinė vėtra. Tuomet  „Independence“, kurio 10 metų nuoma su įgula ir aptarnavimu Lietuvai kainuos 1,48 mlrd. litų, atviruose vandenyse lauktų, kol audra išsikvėps.

„Meteorologai žada gerus orus – jokie ciklonai neatslenka. Tokius laivus kaip „Independence“ nuo kurso į uostą galėtų nublokšti nepalankios krypties vėjai, kurių greitis viršija 10 metrų per sekundę“, – kalbėjo A.Alekna.

Oficialiai „Independence“ sutiktuvių ceremonijai rengiasi ir kitos tarnybos. Prieš keletą dienų Klaipėdos uoste susirinkę Vidaus reikalų, Krašto apsaugos ministerijų, kitų žinybų specialistai dar kartą aptarė savo uždavinius ir veiksmus.

SGD terminalą saugos ir narai

Kol dujų laivas skrodė Baltijos bangas, jo saugumu rūpinosi savininkė – Norvegijos įmonė „Hoegh LNG“. Lietuvos atsakomybė prasidėjo tuomet, kai „Indepencence“ įplaukė į mūsų šalies teritorinius vandenis šeštadienio rytą.

„Išorės apsauga bus užtikrinama ir iš oro – virš laivo skraidys sraigtasparniai. Visos tarnybos jūroje ir krante pasirengusios veikti sutelktai“, – patikino pasitarime dalyvavęs vidaus reikalų viceministras Žimantas Pacevičius. 

SGD terminalas, kuriame švartuosis „Independence“, su  krantinės įrenginiais, dujotiekiu, įskaitant po Kuršių marių dugnu vis dar nepaklotą jungiamąjį vamzyną, kainavo daugiau kaip 188,7 mln. litų.  Visi statiniai akylai saugomi – nuo šeštadienio čia jau dirba atskiras Viešojo saugumo tarnybos padalinys. Jam dar patikėta Palangos oro uosto apsauga. Ateityje galbūt teks saugoti ir įmonės „Klaipėdos naftos“ terminalą, kuriame švartuojami dideli tanklaiviai.

Apsaugininkai SGD terminalo teritorijoje budės dieną ir naktį. Tarp jų bus ir povandenininkų komanda. Jos pareiga – stebėti krantinės, jungiamųjų vamzdynų techninę būklę, o taip pat ir žemkasių išgremžtą daubą, kurioje suksis į terminalą atplaukę dujovežiai. Narai žiūrės, kiek dumblo, kitokių sąnašų susikaupė dauboje, ar neslenka jos šlaitai.

Strateginius objektus pajūryje saugančio naujojo padalinio veiklos funkcijos, pasak Ž.Pacevičiaus, bus plečiamos įvertinus finansavimo galimybes ir poreikius: „Specialistai dar tik pradeda darbą. Pratybose buvo modeliuojamos įvairios situacijos iš anksto siekiant apsidrausti nuo bet kokių galimų netikėtumų“.   Paskaičiuota, kad SGD terminalo saugos tarnybai išlaikyti per metus prireiks apie 1,5 mln. litų.

Ekspertai baiminasi ir žvejų, ir diversantų

Dujų laivui „Independence“ lėtai slenkant Klaipėdos uosto laivakeliu, kitų laivų eismas akvatorijoje bus laikinai sustabdytas. Jūrų uostas bus uždaromas ir tuomet, kai į SGD terminalą bus plukdomi dujų pripildyti laivai.

Prie Kiaulės Nugaros seklumos meškeriojantys iš valtelių vietiniai žvejai, baiminasi, kad nebegalės nusigauti iki pamėgtų žūklaviečių, bet Ž.Pacevičius juos ramina: „Dujovežiai išplauks ir jie vėl galės ten žūklauti“.  KVJU direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus kalba panašiai: „Per metus atplaukę 4–5 dideli dujovežiai žvejybos nesugadins“.

Stiprinti pirmojo Baltijos šalyse terminalo, kurį sudaro SGD laivas-saugykla ir krantinė su jungiamojo dujotiekio atšakomis į krantą, saugumą ragina ir kiti ekspertai. Kai kurie jų baiminasi, kad dujovežiams skirta krantinė esą menkai dar apsaugota iš Kuršių marių pusės – esą ji lengvai pasiekiama ne tik žvejams, uoste plaukiojančių pramoginių jachtų ir katerių savininkams, bet ir galimiems diversantams.

„Pagrindinis pavojus SGD terminalui – Rusijos diversijos“, – portalui lrytas.lt prisipažino apžvalgininkas Audrius Bačiulis. Po to, kai švedai Baltijos vandenyse pradėjo medžioti povandeninį laivą vaiduoklį, ekspertai ne juokais susijaudino, kad vis agresyviau su kaimynais besielgiančiai Rusijai kils noras sutrukdyti „Independence“ kelionę į Klaipėdos uostą.

A.Bačiuliui antrina atsargos karininkas Darius Antanaitis, labiausiai akcentuojantis povandeninių laivų grėsmę SGD terminalui: „Jie galėtų patekti į uostą iš jūros, plaukdami įkandin tanklaivių, o tiksliau, po jais. Tai rusams nėra neįgyvendinama užduotis.“

Nepriklausomi ekspertai saugumo tarnyboms siūlo pagalvoti, kaip apginti SGD terminalą nuo galimų atakų iš marių pusės. Neatmetama galimybė krantinės prieigas apverti tvora, pasitelkti į pagalbą kovai su jūrų diversantais apmokytus delfinus. Tokius JAV kariškiai per NATO karines pratybas Baltijos jūroje kartą jau buvo atgabenę į Klaipėdą.

Kariškiai delfinų į Kuršių marias nepaleis 

Tokie A.Bačiulio ir kitų karo ekspertų samprotavimai nėra laužti iš piršto – prieš dešimtmetį į Klaipėdos jūrų uostą buvo prasiskverbę ir sėkmingą išpuolį surengė tarptautinio žaliųjų judėjimo „Greenpeace“ aktyvistai. Tada  jie persekiojo brakonieriavimu pasaulio jūrose ir vandenynuose įtariamus Rusijos žvejų laivus, dangstomus patogia Gruzijos vėliava.

Apsimetę nekaltais avinėliais žalieji iš pradžių keltais persikėlę į Smiltynę, ten susėdo į gumines valteles ir nuirklavo į kitą marių pusę prie vienos remonto įmonės krantinių, kur stovėjo į „juoduosius sąrašus“ įtraukti rusų traleriai, pasak akcijos dalyvių, įžūliai siaubiantys žuvų išteklius Šiaurės ir Barenco jūrų ekonominėse zonose.

Priplaukę prie laivų ir išmarginę jų bortus gėdingais šūkiais „Pirat“, žalieji diversantai triumfavo. Klaipėdos uosto priežiūros ir saugos tarnybos pasipiktino chuliganišku „Greenpeace“ veikėjų išpuoliu uosto teritorijoje.

Nesankcionuotos akcijos sumanytojai sulaikyti ir nubausti baudomis už uosto režimo taisyklių pažeidimą.

Ž.Pacevičius tvirtina kol kas jokios operatyvinės informacijos apie diversantų užmačias jūroje  ir krante negavęs: „Specialistai žino, ką daryti įvairių grėsmių akivaizdoje. Nemanau, kad SGD terminalą iš marių pusės reikėtų apjuosti spygliuotomis tvoromis, kad uodas neįlėktų, o dujovežių krantinėje išrikiuoti gyvąją apsaugininkų užtvarą.“

Lietuvos jūrų muziejaus direktorę Olga Žalienę nustebino ekspertų siūlymai į SGD terminalo apsaugą įkinkyti delfinus: „JAV kariškiai išties kažkada buvo atvykę į Klaipėdą su delfinais, padėjome juos prižiūrėti, nes patys laikome tokius gyvūnus. Mūsiškiai linksmina žiūrovus, juos naudojame ir psichologinės terapijos tikslais gydant negalių ištiktus vaikus.“

Beje, pirmieji delfinai į Lietuvos jūrų muziejų atgabenti iš karinio delfinariumo Sevastopolyje. Tai prisiminusi O.Žalienė sakė, kad laikai jau pasikeitė: „Kariškiams uždrausta naudotis delfinų paslaugomis. Nežinau, kokiose šalyse kariniai delfinariumai dar veikia. Gal Šiaurės Korėjoje arba kitose tarptautinių susitarimų nepaisančiose  pasaulio valstybėse?“

Žiūrovai istorinį reisą stebės nuo krantinių

„Independece“ pro Klaipėdos uosto vartus įplauks ankstų pirmadienio rytą – apie tikslų laiką žmonės bus informuoti laivui-saugyklai priartėjus prie Lietuvos pakrančių. Kruizinių laivų terminalo krantinėje ta proga bus pakelta valstybinė vėliava, išsirikiuos Karinių jūrų pajėgų ir kitų kariuomenės rūšių kariai.

Uostamiesčio gyventojai ir svečiai istorinę „Independence“ kelionę į uosto gilumą prie SGD terminalo krantinės galės stebėti atviresnėse Klaipėdos uosto vietose – nuo šiaurinio molo promenados arba Kruizinių laivų terminalo aikštėje. Laivą matys prie uosto prisišliejusių aukštesnių pastatų gyventojai, verslo centruose įsikūrusių biuro darbuotojai.

Tiesioginę „Independence“ sutiktuvių renginio transliaciją bus galima stebėti per LRT televiziją.

Sutiktuvių ceremonijoje dalyvaus prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Algirdas Butkevičius. Žada atvykti daugiau garbingų svečių, tarp kurių bus ir alternatyvaus gamtinių dujų tiekimu per Klaipėdos uostą šaltiniu suinteresuoti kaimyninių Baltijos šalių vadovai – Estijos premjeras Taavi Roivasas ir Latvijos premjerė Laimdota Straujuma.

SGD terminalo statybos projektą nuo pradžios iki pabaigos kontroliuojančios „Klaipėdos naftos“ vadovybė skelbia, kad jis bus oficialiai atidarytas ir pradės veikti gruodžio 3-iąją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: prezidento rinkimai – ko nemato Vilniaus burbulas?