Klaipėdiečiai ir miesto svečiai, panorę tiesiogiai tapti neeilinės dienos Lietuvos energetikos istorijoje liudininkais, nuo ankstyvo ryto laukė pasirodant laivo. Laivo, kuris savo dydžiu prilygsta trims futbolo stadionams, siluetas iš jūros išniro šiek tiek po aštuonių. Pro Klaipėdos jūros vartus laivas įplaukė prieš devintą valandą. Atstumą iki galutinio tikslo laivas įveikė per valandą.
Į laivo sutikimo iškilmes atvyko prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Algirdas Butkevičius. Ceremonijoje taip pat dalyvavo daugybė garbių svečių - Latvijos premjerė Laimdota Straujuma, Estijos ekonomikos reikalų ir infrastruktūros ministrė Urve Palo, JAV Senato nariai, Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir kitų užsienio šalių ambasadoriai, Europos Komisijos atstovai, ministrai ir Seimo nariai.
Šventės ceremonija prasidėjo skambant Lietuvos himnui.
Prezidentė dėkojo abiems vyriausybėms
„Čia susirinko visi tie,kas statė šį laivą, kas siekė tikros Nepriklausomybės Lietuvai...Lietuva, 25-aisiais metais po nepriklausomybės paskelbimo, gali vėl didžiuotis savo ryžtu, drąsa ir politine valia. Lietuva - pirmoji Baltijos šalyse - pastatė suskystintųjų gamtinių dujų terminalą. Tai - strateginis energetinis projektas, kuris nulems mūsų ateitį. Kartu tai ir mūsų valstybės laimėjimas. Lietuva viena, savarankiškai statė terminalą. Projektui įgyvendinti mums prireikė tik pusketvirtų metų. Tapome energetiškai saugia valstybe“,- kalbėjo prezidentė D.Grybauskaitė.
Pasak prezidentės, Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalui teks ypatingas vaidmuo - jis bus viso regiono energetinio saugumo garantas.
„Reikalui esant, galės padengti net 90 procentų Baltijos šalių dujų poreikio. Daugiau niekas negalės mums diktuoti dujų kainos ar pirkti mūsų politinės valios. Sau ir pasauliui dar kartą įrodėme, kad mūsų tauta sugeba ginti savo nepriklausomybę.
Svarbiausias Lietuvos apsisprendimas įrašytas šiandien atplaukusio laivo pavadinime. Nepriklausomybę mes patys ir kuriame, ir saugome. Šios dienos įvykis - svarbus posūkis mūsų laisvės kelyje ir puikus įrodymas, kad sugebame siekti ambicingų tikslų, būti atsakingi dėl Lietuvos ateities“, - kalbėjo prezidentė.
Ji padėkojo dviems - buvusio premjero Andriaus Kubiliaus ir dabartinės - Algirdo Butkevičiaus vyriausybėms. Padėkojo už supratimą, kad šio projekto Lietuvai reikia.
„Noriu padėkoti dviem Vyriausybėms, Andriaus Kubiliaus, kuri pradėjo šį projektą, ir jos energetikos ministrui, užsispyrusiam, kartais labai užsispyrusiam, bet būtent todėl šis projektas atsirado. Noriu padėkoti dabartinei Vyriausybei ir premjerui Algirdui Butkevičiui, kuris sugebėjo suprasti šio projekto svarbą ir jį užbaigti, nepriklausomai nuo netgi šioje salėje esančių žmonių prieštaravimų ir mėginimų kaišioti pagalius į ratus, todėl dėkoju už ryžtą, supratimą ir žinojimą“, - teigė D. Grybauskaitė.
Prezidentė taip pat padėkojo norvegams anglų kalba už drąsą statyti SGD terminalą Lietuvai ir užtikrinti bazinį suskystintų gamtinių dujų poreikį jam, padėkojo Pietų Korėjai ir visiems Lietuvos žmonėms.
„Linkiu, kad tai telktų ir vienytų mus. Kad suteiktų jėgų kurti ir priimti iššūkius. Kad įkvėptų dar labiau pasitikėti savimi ir Lietuva“, - sakė prezidentė.
A. Butkevičius: „neturėjome teisės vėluoti“
„Kartu su Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovais skelbiame energetinės nepriklausomybės de facto pradžią. Esu sujaudintas ir pakylėtas, nes pastaruosius metus tai buvo viena atsakingiausių mūsų Vyriausybės darbo užduočių. Mes neturėjome teisės vėluoti, nors statybų metu teko išspręsti ne vieną galvosūkį“, - iškilmėse kalbėjo premjeras A.Butkevičius.
Premjeras neslėpė pasididžiavimo, kad Lietuva sugebėjo rekordiniu greičiu – per pusantrų metų – pastatyti pirmą tokį terminalą Europoje.
„Tai buvo labai sudėtingas projektas, įgyvendintas UNESCO saugomos teritorijos pašonėje laikantis gamtosaugos taisyklių. Jis pareikalavo naujų techninių sprendimų ir didelio profesionalumo. Nuoširdžiai dėkoju tarptautinei projektuotojų ir statybininkų komandai, kuri čia dirbo 24 valandas per parą bet kokiu oru mūsų maištingoje Baltijos jūroje“, - kalbėjo premjeras.
Pasak jo, regioninis Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas atveria galimybes Latvijai ir Estijai, visoms Baltijos šalims naudotis alternatyviais dujų tiekimo šaltiniais, užsitikrinti konkurencingas kainas, integruotis į Europos Sąjungos (ES) vidaus rinką ir sustiprinti visų mūsų energetinį saugumą. Beje, šio objekto įtaka derybose dėl dujų kainų mažinimo Lietuvos vartotojams juntama dar nepradėjus jo eksploatuoti.
Latvijos premjerė įžvelgė valstybių izoliacijos pabaigą „Ačiū jums už „Independence“ (liet. „Nepriklausomybę“), Lietuva“, - sakė Latvijos premjerė Laimdota Straujuma.
„Terminalas atvėrė kelią apsirūpinti alternatyviais šaltiniais“, - pažymėjo ji. Latvijos premjerės teigimu, Baltijos valstybėms reikia drauge dirbti ir drauge siekti naudos.
Ji taip pat pažadėjo padidinti gamtinių dujų tiekimo pajėgumus tarp Lietuvos ir Latvijos.
Dabar mes planuojame padidinti dujotiekio pajėgumus tarp Klaipėdos terminalo ir Latvijos. Taip pat nekantraudami laukiame, kad būtų laiku užbaigta dujų tiekimo atkarpa tarp Lenkijos ir Lietuvos. Tai bus dar vienas svarbus žingsnis užbaigiant energetinę Baltijos valstybių izoliaciją“, - oficialioje ceremonijoje Klaipėdoje sakė L.Straujuma.
Anot jos, Inčukalnio dujų saugykla taps kertiniu regiono dujų tinklo objektu bei padidins regiono galimybes paskatinti pasaulinių energetikos tiekėjų bendradarbiavimą.
Energetikos ministras: „Lietuva pati paėmė likimą į savo rankas“
„Didžiuojuosi mūsų valstybe, jos žmonėmis, jos vadovais ir profesionalais, kurie sugebėjo susitelkti svarbiam mūsų energetinės nepriklausomybės tikslui ir jį įgyvendinti. Šis terminalas - tai naują mūsų valstybingumo lygį užtikrinantis orios, nepriklausomos ir žinančios savo vertę valstybės simbolis.
Kaip ir daug kartų mūsų istorijoje, Lietuva pati paėmė likimą į savo rankas ir išsikovojo savo nepriklausomybę, šį kartą - energetinę nepriklausomybę“, - SGD laivo-saugyklos „Independence“ sutiktuvių ceremonijoje sakė energetikos ministras Rokas Masiulis.
R. Masiulis vylėsi, kad SGD terminalas užtikrins glaudesnį kaimynų bendradarbiavimą ir pakeis dešimtmečiais Baltijos šalių dujų sektoriuje galiojusias monopolinio žaidimo taisykles.
„Lietuva ir jos kaimynės pagaliau galės tapti savarankiškomis tarptautinių dujų rinkų dalyvėmis. Šis terminalas prisidės ne tik prie dujų tiekimo užtikrinimo, bet ir prie palyginti naujos verslo šakos vystymosi mūsų regione, tai yra SGD panaudojimo laivyboje, transporte bei kituose sektoriuose“, - kalbėjo energetikos ministras.
Pasveikino JAV diplomatijos vadovas
Iškilmėse buvo perskaitytas Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriaus Johnas Kerry laiškas, kuris aadresuotasLietuvos prezidentei ir premjerui. JAV diplomatijos
vadovas pagyrė „strateginį matymą bei tvirtą ir nuoseklų vadovavimą“ įgyvendinant energetinių šaltinių diversifikavimo projektus.
„Klaipėdos SGD terminalo atidarymas – tai istorinis įvykis Baltijos šalių energetinio saugumo kontekste (...). Jungtinės Amerikos Valstijos tikisi ir toliau bendradarbiauti su Lietuva, kitomis regiono valstybėmis bei Europos Sąjunga stiprinant Europos energetinį saugumą“, - teigiama J.Kerry laiške.
Iškilmes vainikavo Lietuvos patrankos šūvis, Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko (Kongo) saksofonu atliekama solo partija. SGD terminalo pašventino ir už jį maldą sukalbėjo vyskupas brolis pranciškonas Genadijus Linas Vodopjanovas.
Vartotojams kainuos brangiai?Vėliau surengtoje spaudos konferencijoje premjeras A.Butkevičius patikino, kad vartotojams dujų kainos nedidės. Jam antrina ir ekonomistai, kurie teigia, kad SGD terminalas ne tik užtikrins šalies energetinę nepriklausomybę, bet ir sudarys sąlygas su „Gazprom“ derėtis dėl palankesnių dujų kainų.
Be to, Europos Komisija sako, kad jei Rusija užsuktų dujas Baltijos regionui, SGD terminalas taptų garantu, jog Lietuva, Latvija ir Estija būtų aprūpintos dujomis.Tuo tarpu „Gazprom“ atstovas Sergejus Kuprijanovas neseniai teigė, kad SGD terminalas Lietuvos vartotojams kainuos brangiai: „Jei Lietuvos vartotojai nori mokėti daugiau tam, kad sumažintų savo priklausomybę, tai jų reikalas.“
Laivą teks išpirkti
SGD terminalas - pirmasis toks terminalas Baltijos šalyse. Europos Komisijos parengtoje Europos energetinio saugumo strategijoje Klaipėdos SGD terminalas įvardinamas kaip vienintelė reali galimybė Baltijos šalims trumpuoju laikotarpiu užsitikrinti alternatyvų dujų tiekimą. Pažymėta, kad šis infrastruktūros objektas diversifikuos dujų tiekimą ir užtikrins dujų sistemos lankstumą.
Už SGD laivo nuomą per dieną „Klaipėdos nafta“ mokės 189 tūkst. JAV dolerių (apie 516,2 tūkst. litų), per metus – 68,9 mln. dolerių (188,172 mln. litų), o per 10 metų – 689 mln. dolerių (apie 1,881 mlrd. litų).
Norvegijos bendrovė „Hoegh LNG“ ne tik nuomos laivą su įgula, bet ir teiks jo priežiūros ir operavimo paslaugas. Po dešimtmečio „Klaipėdos nafta“ laivą galės išpirkti, tačiau neatskleidžiama, už kokią sumą.
Minimalų kiekį dujų – 0,54 mlrd. kubų per metus – terminalui tieks Norvegijos „Statoil“, o dar 12 neįvardijamų tiekėjų tieks papildomą dujų kiekį, jei jo reikės. „Statoil“ dujų kaina priklausys nuo Didžiosios Britanijos dujų indekso – pastaruoju metu ji siekia 900–1000 litų už tūkstantį kubų, tačiau žiemą jos būna brangesnės.350 mln. litų į terminalą investavo „Klaipėdos nafta“, o dar apie 130 mln. litų – Klaipėdos uosto direkcija.
Terminalo krantinę už 120 mln. litų statė Latvijos BMGS, o 20 kilometrų ilgio jungiamąjį dujotiekį už 115 mln. litų baigia statyti „PPS Pipeline Systems“.SGD terminalas oficialiai bus atidarytas gruodžio 3-iąją. Pirmaisiais metais jo pajėgumai sieks 1 mlrd. kubų, vėliau – 4 mlrd. kubų.
Laivas su dujomis jau atplaukia
„Independence“ atplaukė į Klaipėdą be dujų krovinio. Kai uoste pasirodys kitas suskystintųjų dujų jau pripildytas laivas „Goler Seal“ ir šonu prisišlies prie „Independence“, prasidės SGD terminalo statybos projekte numatyti visų įrenginių bandymo darbai.
Po iškilmių surengtoje saudos konferencijoje premjeras A.Butkevičius patikino, kad SGD terminalui Klaipėdoje skirtą bandomąjį dujų krovinį gabenantis laivas jau atplaukė į Klaipėdą.
Laivų maršrutų duomenis skelbiančio tinklalapio marinetraffic.com duomenimis, su Maršalo salų vėliava plaukiantis SGD tanklaivis „Golar Seal“ praėjusią savaitę jis išplaukė iš Roterdamo uosto.
SGD terminalui dujas tieksiančios valstybės valdomos dujų prekybos bendrovės „Litgas“ generalinis direktorius Dominykas Tučkus BNS pirmadienį patvirtino, kad šis laivas gabena terminalo bandymams skirtas dujas.
„Laivas gabena beveik 60 mln. kubų dujų - į vamzdyną pateks 50 mln. kubų, kitos dujos reikalingos techniniams procesams“ - sakė D.Tučkus.
Jeigu oras bus palankus, antradienio rytą, apie 8 val. dujas atgabensiantis laivas „Golar Seal“ (ilgis 280,60 m, plotis 43,40 m.) įplauks į uostą. Numatyta, kad jis atgabens apie 107 kub. m krovinio.
SGD terminalas oficialiai bus atidarytas gruodžio 3-iąją. Pirmaisiais metais jo pajėgumai sieks 1 mlrd. kubų, vėliau – 4 mlrd. kubų.
