Baltijos šalių elektros rinkoje verslininkų įpročiai - panašūs

Laisvoji elektros rinka Baltijos šalyse jau įsitvirtino. Dauguma – per 90 proc. klientų su tiekėjais sudaro sutartis, kuriuose užfiksuoja elektros pardavimo-pirkimo kainą. Nepriklausomos elektros teikėjos, bendrovės „Elektrum” duomenimis, Lietuvoje ir Latvijoje fiksuotos kainos sutartis pasirašo apie 99 proc. klientų, Estijoje – apie 90 proc. Tuo metu, kai rinka dar tik pravėrė duris, šis skaičius tesiekė 55 proc.

Dauguma – per 90 proc. klientų su tiekėjais sudaro sutartis, kuriuose užfiksuoja elektros pardavimo-pirkimo kainą.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Dauguma – per 90 proc. klientų su tiekėjais sudaro sutartis, kuriuose užfiksuoja elektros pardavimo-pirkimo kainą.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Nov 6, 2014, 4:32 PM, atnaujinta Jan 22, 2018, 3:31 AM

„Rinkai atsivėrus, per pastaruosius ketverius metus įmonių elgesys pasikeitė. Fiksuoto tarifo ir ilgalaikės sutartys tapo Baltijos šalių elektros rinkos vizitine kortele.

Tarkime, pagal skirtingų laiko zonų tarifus dienos metu elektros energijos kaina yra didesnė nei naktį, tad verslui, suvartojančiam didžiąją dalį elektros dieną, efektyvesnis pasirinkimas yra sutartys su vienoda fiksuota kaina visoms laiko zonoms. Šia logika ir ėmė vadovautis įmonės“, – sakė „Elektrum Lietuva“ vykdantysis pardavimo vadovas Ričardas Tvaronas.

Jo teigimu, praėjusių metų įvykiai rinkoje taip pat smarkiai keitė verslo įpročius – dar labiau sustiprino įmonių sprendimą rinktis stabilesnius paketus.

Jei anksčiau kompanijos rinkdavosi 12 mėn. sutartis, dabar tampa populiaresnės 2–3 metų laikotarpio sutartys. Lietuviai čia stabilumą vertina dar labiau – 70 proc. įmonių pasirašo 3 metų ar ilgesnes sutartis. Visgi Latvijoje populiariausios išlieka 1 metų sutartys, ypač – tarp smulkių klientų, suvartojančių iki 100 MWh elektros per metus.

Visose šalyse pastebima tendencija, kad paskutinysis metų ketvirtis yra aktyviausias metas, kuomet įmonės renkasi tiekėjus ar pratęsia sutartis – taip elgiasi apie trečdalis klientų. Tačiau atsižvelgiant į kainų dinamiką, fiksuoti kainą patartina pavasarį, kai ji palankiausia ilgalaikėms sutartims. Tuo tarpu vasarą kaina kyla dėl pasibaigusių potvynių, išjungtų šiluminių elektrinių, perdavimo linijų remonto darbų ir mažesnio pralaidumo.

Pasak R.Tvarono, tinkamu metu užfiksavusi kainą, smulki įmonė, kurios metinis suvartojimas siekia 30 000 kWh elektros energijos, per pusmetį gali sutaupyti apie 300–450 litų, lyginant su garantinio tiekimo kaina, o vidutinė įmonė, kurios metinis suvartojimas – 300 000 kWh elektros – apie 3000– 4500 litų.

Tuo tarpu didžiųjų įmonių, per metus suvartojančių virš 1 mln. kWh elektros, sutaupyta suma siekia ne mažiau 20 000 litų per pusmetį.

Numatyta, kad nuo kitų metų garantinio tiekimo kaina augs ne mažiau 3 proc., taigi įmonių sutaupoma suma pasirinkus nepriklausomą elektros tiekėją dar labiau išaugs.

Šiuo metu „Elektrum“ Lietuvoje turi daugiau nei 4600 verslo klientų, Estijoje – apie 2000, o Latvijoje „Elektrum“ motininė įmonė „Latvenergo“ turi beveik 24 000 verslo klientų.

Lietuvoje nepriklausomo tiekėjo dar nėra pasirinkusios apie 25 000 įmonių, dauguma – smulkūs elektros energijos vartotojai, sudarantys tik 8 proc. bendrai suvartojamo elektros kiekio. Estijoje iš nepriklausomo tiekėjo elektrą perka apie 20 proc. verslo įmonių. Vis tik nesvarbu, kokio dydžio yra įmonė, pasirinkusi nepriklausomą tiekėją ji gali sutaupyti 10–22 proc. išlaidų už elektros energiją, priklausomai nuo laikotarpio ir metų laiko.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.