Ir Lietuvos vartotojai raško laisvos rinkos vaisius

Nuo chroniškos Rusijos energijos išteklių priklausomybės iki atviros rinkos teikiamų privalumų. Vos per kelerius metus Lietuvos energetika pasikeitė taip, kad naudą gali pajusti ir paprasti vartotojai. 

Daugiau nuotraukų (1)

Vakaris Deksnys

2014-11-08 05:00, atnaujinta 2018-01-22 00:41

Būstus šildančios katilinės dalį biokuro perka jau antrus metus veikiančioje „Baltpool“ biržoje. Elektros tiekėjai energijos įsigyja ne tik Lietuvoje, bet ir Švedijoje ar Estijoje, kur pasirenka palankiausias kainas, nes naudojasi „Nord Pool Spot“ biržos paslaugomis. 

O nutiesus kabelį jūros dugnu „NordBalt“ tarp Lietuvos ir Švedijos ir pastačius „LitPolLink“ elektros jungtį su Lenkija, Lietuvos elektros energetikos sistema bus tiesiogiai sujungta su Europa. Elektros kainoms rinkoje mažiau įtakos turės silpnos elektros perdavimo jungtys.

Į Klaipėdos uostą atplaukęs suskystintųjų gamtinių dujų terminalas „Independence“ garantuos, kad ir už dujas Lietuvos vartotojai mokės tokią kainą, kokią užtikrina konkurencija laisvojoje rinkoje, o ne diktuoja kaimynas iš Rytų. Dujomis taip pat bus prekiaujama biržoje.

Biokuro perka vis daugiau

Prieš porą metų įkurtoje „Baltpool“ biokuro biržoje vien šįmet jau sudaryta 30 mln. litų vertės sandorių.

„Tikimės, kad apyvarta augs ir ateityje, nes statistika rodo, jog „Baltpool“ energijos išteklių biržoje formuojasi mažesnės biokuro kainos nei vidutinės įsigyjant šilumos tiekimo įmonėms pagal dvišales sutartis.

Augimą turėtų paskatinti ir Energijos išteklių rinkos įstatymas, numatantis, kad reguliuojami šilumos ir elektros gamintojai, naudojantys biokurą, šiais metais energijos išteklių biržoje turi įsigyti 10 proc., kitais metais – 30 proc., o 2016 metais – pusę viso sunaudojamo biokuro“, – sakė „Baltpool“ generalinė direktorė Laura Žalaitė.

„Baltpool“ administruoja ir dujų biržą, kurioje galima sudaryti ilgalaikio dujų tiekimo sandorius. Joje jau yra užsiregistravę 23 dalyviai, tačiau proveržio tikimasi ateityje, kai rinkos dalyviai ims pamažu atsisakyti dalies dvišalių sutarčių ir savo prekybos strategijas pradės įgyvendinti elektroninėje prekybos aikštelėje.

Tiek biokuro, tiek dujų kainos lemia šildymo ar elektros kainą vartotojams.

Renkasi biržą

Elektros skirstymo ir tiekimo bendrovė LESTO elektros biržoje „Nord Pool Spot“ šiemet įsigis daugiau nei pusę – 2 mlrd. kWh reikalingos elektros energijos.

Pasak LESTO Visuomeninio tiekėjo departamento direktoriaus Ramūno Kiaulėno, didesnį nei pernai biržoje planuojamą įsigyti elektros kiekį lėmė pakeisti teisės aktai ir 2013 metais susiklosčiusi nepalanki situacija elektros energijos didmeninėje rinkoje.

„Nors biržos kainų svyravimas didina verslo riziką, didesnis biržos dalyvių skaičius biržoje formuoja elektros energijos kainas, kurios geriausiai atspindi realią rinkos kainą tam tikru metu, o didesnis biržos likvidumas užtikrina konkurencingas ir skaidrias elektros energijos kainas vartotojams.

Šiais metais situacija biržoje yra kur kas palankesnė nei pernai ir tokių reikšmingų ar ilgalaikių kainų šuolių kaip 2013 metais kol kas nebuvo“, – sakė R.Kiaulėnas.

Taupomos vartotojų lėšos

Vyriausybė praėjusiais metais pakeitė tvarką, reglamentuojančią elektros energijos įsigijimą iš termofikacinių jėgainių.

Tai leido LESTO įsigyti elektros energiją mažesnėmis kainomis iš kitų šaltinių, šiuo atveju „Nord Pool Spot“ biržos.

Pavyzdžiui, trijų didžiausių šalyje termofikacinių elektrinių nustatyta elektros energijos supirkimo kaina siekia apie 30 centų už kilovatvalandę (kWh), o biržoje elektra vidutiniškai kainuoja apie 17 centų (be PVM).

Termofikacinių jėgainių pagamintos elektros energijos įsigijimas yra iš dalies finansuojamas iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų, kurios yra surenkamos iš visų elektros energijos vartotojų.

Dėl to šiemet, palyginti su pernai, jau sutaupyta beveik 44 mln. litų VIAP lėšų, nes iš termofikacinių elektrinių perkama mažiau elektros energijos.

VIAP lėšų poreikis jau yra 23 mln. litų mažesnis nei pernai dėl sumažintų termofikacinių elektros energijos supirkimo kainų. Tai leis mažinti elektros kainą vartotojams.

Lemia infrastruktūra ir reguliavimas

Ramūnas Vilpišauskas

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius

„Iš esmės tokių biržų idėja labai gera, ši veikla naudinga ir jų dalyviams, ir galutiniams vartotojams. Tačiau sykiu su biržų plėtra reikia kurti infrastruktūrą ir imtis tinkamo reguliavimo, kad jų veikla būtų prasminga.

Pavyzdžiui, elektros biržos veikla kol kas apribota, tačiau daug kas turi pasikeisti atsiradus jungčiai su Švedija „NordBalt“. Šiuo metu tiesiog nėra tinkamo tiekimo šaltinių skaičiaus, kad visi pajustų kuo didesnę naudą.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.