Į Austriją jis atvyko su prezidento nurodymu – įtikinti didžiausius naftos eksportuotojus sumažinti juodojo aukso gavybą.
Jau ketvirtadienį čia didžiausi naftos eksportuotojai, arba vadinamasis OPEC kartelis, spręs, ar mažinti gavybą, ar palikti to paties lygio. Nuo to gali priklausyti, kiek kainuos nafta kitais metais. O šios kainos lems arba tolesnį Rusijos ekonomikos smukimą ir galios mažėjimą, arba suteiks Kremliaus režimui naujų vilčių. Pasak Lietuvos analitikų, jei OPEC ketvirtadienį ir nuspręstų mažinti gavybą, kas mažai tikėtina, tai padarytų tik trumpalaikį poveikį kainoms.
Rusai - kaip ant adatų
Pasaulio analitikai nesutaria, kokį sprendimą išgirs pasaulis ketvirtadienį. Pavyzdžiui, „Bloomberg“ kalbinti rinkų analitikai pasidalino per pusę dėl to, ar bus nutarta mažinti gavybą, ar ne.
Lietuvoje labiau linkstama manyti, kad OPEC kol kas nesikiš.
“Danske Bank” Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė mano, kad jei ketvirtadienį bus nuspręsta mažinti gavybą, tai paveiktų kainas “keliems mėnesiams”, taigi nafta neturėtų gerokai pabrangti.
Nes kitų metų naftos kainas veiks kitos priežastys. “Kainą lemia pasiūlos ir paklausos santykis. Jei žiema bus šalta, tai naftos poreikis bus didesnis, tad ir kainos gali kilstelėti”, – sakė analitikė.
Jos prognozėmis, kitais metais globalios ekonomikos atsigavimas turėtų paspartėti. “Tai irgi būtų spaudimas kilti kainoms”, – sakė G.Gečiauskienė. Kita vertus, JAV lyderiaus naftos rinkoje, o OPEC išgauna tik trečdalį pasaulio naftos. Taigi, pasak G.Gečiauskienės, tikėtina, kad OPEC nariai nuspręs nieko nekeisti. Tai rodo antradienį Vienoje įvykęs išankstinis naftos eksportuotojų susitikimas. Jo metu jokių susitarimų nebuvo pasiekta, o tai rodo, ko galima tikėtis ketvirtadienį.
Beje, tai ne pirmas kartas, kai naftos gavėjai svarsto, ką daryti, kai rinkose kaina taip kritusi.
„Argi tai pirmas kartas, kai rinkoje per didelė naftos pasiūla? Tai ne pirmas kartas“, – naujienų agentūrai „Bloomberg“ kalbėjo Saudo Arabijos naftos ministras Ali al-Naimi.
Tačiau ketvirtadienio susitikimas vis dėlto bus neeilinis. Jis jau dabar kelia intrigą. Sprendimo laukia Rusija, o pasaulis – jos reakcijos, nes sprendimas nieko nekeisti gali reikšti skaudžius padarinius Rusijos biudžetui. Skaudesnius nei iki šiol.
Tad Rusijos atstovai šią savaitę kaip ant adatų. Jie jau išvakarėse pradėjo aktyvius žygius Vienoje, bandydami įtikinti didžiąsias naftos valstybes mažinti gavybą.
Išgauna trečdalį naftos
Valstybės kontroliuojamos „Rosneft“ vadovas, I.Sečinas jau nuo antradienio ryto zuja po viešbučių sales, lenkiasi šeichams ir OPEC narių ministrams.
Jei OPEC nuspręs nieko nekeisti, Rusijai tai bus dar vienas smūgis į paširdžius. Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas pakeliui į Austriją pareiškė, kad naftos kainų kritimas Rusijos biudžetui per metus kainuoja 90 milijardų JAV dolerių. Jį išlydėdamas V.Putinas dar pridėjo perspėjimą pasaulį, kad maža naftos kaina niekam ne į sveikatą.
Tad jei gavyba nemažės, apie ženklesnį kainų augimą negali būti nei kalbos. O Rusijos biudžeto horizonte formuosis dar viena skylė. Tačiau jei gavyba bus sumažinta, Rusijai atsiranda viltis, kad nafta brangs. O kartu ir įplaukos į Rusijos biudžetą.
Tiesa, Rusija nėra OPEC narė, tačiau, žinoma, ji turės reaguoti į tai, ką nutarė 12 didžiausių eksportuotojų. Juk OPEC išgauna trečdalį visos pasaulio naftos.
Todėl I.Sečinas kartu Rusijos naftos ministru A.Novaku pastarosiomis dienomis mėgino palenkti naftos gavėjus. Pirmas bandymas – arabų šeichai.
Tiesa, Rusijos televizijai A.Novakas šią savaitę pareiškė, kad yra mažai šansų, jog naftos gavyba bus sumažinta. Pasak jo, ir pati Rusija, kuri nepriklauso OPEC, dar nenusprendė, ar išgauti mažiau naftos.
Kiti nenori girdėti apie mažinimą
Beje, jau žinoma, kad trys OPEC narės linkusios mažinti naftos gavybą. Dvi iš jų – Venesuela ir Ekvadoras – tai pareiškė oficialiai. Abiem šalims įplaukos dabar gyvybiškai reikalingos, nes atpigusi nafta, pavyzdžiui, Venesuelą nusviedė į finansinę neviltį.
Tačiau sprendimas priklauso daugumai, o Persijos įlankos šalys, regis, nenorėtų kol kas nieko mažinti. Pavyzdžiui, Libija stos piestu prieš gavybos mažinimą. Po karo atsigaunanti valstybė nori užimti daugiau rinkos, nes iš jos buvo iškritusi beveik metus.
Iš sankcijų pančių išsivaduojantis Iranas ketina naftos gavybą didinti net dvigubai. Tad valstybė irgi nieko nenorės girdėti apie gavybos mažinimą,
Įtakingiausios OPEC – Saudo Arabijos ministras žurnalistams Vienoje tvirtino, kad nėra jokių išankstinių nuostatų, – viskas bus sprendžiama ketvirtadienį prie apskritojo stalo. Ir tai dar labiau padidino ketvirtadienio intrigą.
Gali smarkiai paveikti kainas
Naftą eksportuojančių šalių kartelis OPEC (ang. The Organization of the Petroleum Exporting Countries) įkurtas Bagdade, Irake, 1960 metais ir iš pradžių vienijo tik penkias šalis įkūrėjas – Iraną, Iraką, Kuveitą, Saudo Arabiją ir Venesuelą. Vėliau prisijungė ir kitos eksportuojančios valstybės.
Iš viso organizacijai priklauso 12 narių.
OPEC turi didelę įtaką pasaulinei rinkai, pvz., kelios OPEC narės, naudodamosi naftos embargu 1973 m., visam pasaulyje padidino naftos kainas, tai sukėlė didelę infliaciją išsivysčiusiose ir besivystančiose valstybėse.
Vėliau OPEC galybė sumenko, nes buvo surasti ir pradėti eksploatuoti nauji naftos šaltiniai Meksikos įlankoje (JAV), Šiaurės jūroje (Norvegija, Nyderlandai, JK), daug naftos ėmė eksportuoti Rusija. Tačiau ir dabar OPEC narės turi du trečdalius pasaulio naftos išteklių ir išgauna apie 40 procentų pasaulio naftos.
