Prabangiame Austrijos sostinės Vienos viešbutyje „Hyatt Hotel“ jau kelios dienos sukiojasi „Rosneft“ vadovas, artimiausias prezidento Vladimiro Putino bičiulis Igoris Sečinas, kuriam kompaniją palaiko Rusijos naftos ministras Aleksandras Novakas.
Į Austriją jie atvyko su valstybės vadovo nurodymu įtikinti didžiausius naftos eksportuotojus sumažinti juodojo aukso gavybą.
Mat apie 80 dolerių už barelį besisukančios naftos kainos Rusijai – tikras peilis.
Jeigu OPEC nuspręs nieko nekeisti, Kremliui tai bus dar vienas smūgis į paširdžius.
Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas pakeliui į Austriją pareiškė, kad naftos kainų kritimas šalies biudžetui per metus kainuos 90 milijardų JAV dolerių.
Tiesa, Rusija nėra OPEC narė, tačiau spūstelėti šiai organizacijai priklausančias šalis jai būtina. Juk OPEC narės išgauna didžiąją dalį visos pasaulio naftos.
Beje, mažiausiai trys OPEC narės linkusios mažinti naftos gavybą. Dvi jų – Venesuela ir Ekvadoras – tai pareiškė oficialiai.
Bet abejotina, ar joms pavyks surinkti daugumą balsų. Pavyzdžiui, Libija stos piestu prieš gavybos mažinimą. Po karo atsigaunanti valstybė nori užimti daugiau rinkos, nes iš jos buvo iškritusi beveik metus.
Iš sankcijų pančių išsivaduojantis Iranas ketina naftos gavybą didinti net dvigubai.
Įtakingiausios OPEC narės Saudo Arabijos ministras Ali al-Naimi, atvykęs į Vieną, tvirtino, kad nėra jokių išankstinių nuostatų.
„Argi tai pirmas kartas, kai rinkoje per didelė naftos pasiūla? Tikrai ne“, – naujienų agentūrai „Bloomberg“ kalbėjo ministras.
Apie kartelį
OPEC (angl. „The Organization of the Petroleum Exporting Countries“) įkurta Bagdade 1960 metais.
Iš pradžių karteliui priklausė tiktai penkios šalys – Iranas, Irakas, Kuveitas, Saudo Arabija ir Venesuela. Vėliau prisidėjo ir daugiau naftą eksportuojančių valstybių. Dabar OPEC turi 12 narių.
Šiai organizacijai priklausančios šalys valdo du trečdalius pasaulio naftos išteklių ir išgauna apie 40 procentų pasaulio naftos.
