Šilutės rajono Vilkyčių gyvenvietėje – sujudimas. Gyventojai renka parašus, kad kartu su visomis 17 jėgainių galėtų atsiskirti nuo seniūnijos, kurios centras – vos už 7 kilometrų esanti Saugų gyvenvietė.
Parašų rinkėjai tikisi, jog įkūrus naują seniūniją Vilkyčiai įgis svaresnį žodį skirstant pinigus, kuriuos jiems pažėrė vėjo jėgainių savininkai.
Tada pinigais nereikėtų dalytis su Saugomis. Bet penki kaimai, kurių teritorijoje stovi jėgainės, apie jokį atsiskyrimą nė girdėti nenori. Jų gyventojai reikalauja, kad visi pinigai būtų skirti būtent jų labui – jokiu būdu ne Vilkyčiams ar Saugoms.
„Negali mūsų per prievartą prijungti prie kitos seniūnijos, mes reikalaujame pasilikti Saugose“, – rėžė kaimų gyventojai.
Vietos spaudoje net separatistais praminti atsiskyrėliai neseniai patyrė rimtą smūgį. Šilutės savivaldybės administracija parašų rinkimo lapuose rado galimų klastočių ir liepė atsiskyrimo procedūrą pradėti iš naujo.
Koją kiša suklastoti parašai
Atsiskyrimo sumanytojai paskelbė, kad net 300 iš 317 apklaustų gyventojų pasisakė už naują seniūniją, – tiek būtų užtekę pradėti oficialų balsavimą dėl atsiskyrimo.
Tačiau pasirodė, kad parašų rinkimo lapuose kelios pavardės įrašytos ta pačia ranka, patvirtintos tokiais pačiais parašais.
Atsiskyrėliams teko pripažinti savo klaidą.
Naujos seniūnijos kūrėjams trukdo ne tik suklastoti parašai. Iš 2,5 tūkstančio Vilkyčių gyventojų balsuoti gali tik 1,7 tūkstančio. Kiti jau yra prisiregistravę Klaipėdoje, kur ir dirba.
Į teismą vedė kalvis
Vėjo jėgainių savininkai pažadą skirti pinigų vietos gyventojų reikmėms ištarė 2013-ųjų pabaigoje.
Tuo metu jie pasirašė taikos sutartį su Vilkyčių gyventojų bendruomene „Viltis“ ir užbaigė dvejus metus vykusį teismo procesą. Bendruomenė buvo padavusi ieškinį dėl galimos vėjo jėgainių žalos sveikatai.
Vietos gyventojus sukilti ir teistis su verslininkais įtikino buvęs bendruomenės pirmininkas kalvis Darius Vilius.
31 metų vyras dar dabar jaučia nuoskaudą, kad prieš pat pirmąjį teismo posėdį jam teko palikti pirmininko postą – jis nebuvo vėl išrinktas.
Naujoji pirmininkė nutraukė teismo procesą ir pasirašė taikos sutartį.
„Buvau apkaltintas, kad trukdau ateiti Europos Sąjungos pinigams“, – guodėsi D.Vilius.
Europos Sąjungos pinigai jau ne kartą suvienijo Vilkyčių gyventojus. Ir „Viltį“ Vilkyčių Šv.Brunono parapijos atstovai įkūrė tik išsiaiškinę, kad tokiu būdu galės teikti paraiškas ES paramai gauti.
Vėliau parapijiečiai, kurie buvo tuo nepatenkinti, įkūrė dar vieną bendruomenę, o nepriklausoma Vilkyčių gyventojų grupė – trečiąją, pasivadinusią „Veiviržo slėniu“.
Jau pervesta solidi suma
Su „Viltimi“ taikos sutartį pasirašę vėjo jėgainių savininkai nutarė 0,11 procento pelno nuo kilovatvalandės skirti į specialų fondą.
Daugiausia, net 80 procentų, šio fondo pažadėta skirti arčiausiai jėgainių esančių kaimų aplinkai tvarkyti.
Dar 15 procentų pinigų sutarta atiduoti Šilutės savivaldybės administracijai, o 5 procentus – vietos seniūnijai.
Vėjo jėgaines valdančios bendrovės „Naujoji energija“ direktorius Tadas Navickas „Lietuvos rytui“ teigė, kad į vietos žmonių ginčus dėl naujos seniūnijos kūrimo bendrovė nesikiša, tačiau pelnu ir toliau dalinsis.
„Mes esame socialiai atsakingi ir suprantame, kad žmonės, kurie gyvena arčiausiai vėjo jėgainių, turi gauti iš to naudos“, – teigė bendrovės direktorius.
Užvirė karšti ginčai
Per pirmąjį šių metų pusmetį fondas jau pasipildė 80 tūkstančių litų. Fondo valdyboje, į kurią įeina savivaldybės, seniūnijos ir bendruomenės atstovai, taip pat kaimų seniūnaičiai, užvirė ginčai. Nesutariama, kur panaudoti pinigus.
Greta jėgainių esančių kaimų atstovai pasipiktino, kad skirstant pinigus žodį tarti gali ir kiti toliau nuo jėgainių įsikūrę kaimai.
Netrukus dabartinis „Vilties“ vadovas Mindaugas Rimeikis pradėjo rinkti parašus tų, kurie nori atsiskirti nuo Saugų ir sukurti naują seniūniją.
Atsiskyrimo šalininkai M.Rimeikį jau vadina būsimuoju Vilkyčių seniūnu.
„Lietuvos rytą“ vyras tikino, kad nauja seniūnija kuriama ne dėl vėjo jėgainių pinigų. Esą tai daryti jį paskatino vasarą Vilkyčių šventėje „Vilko pėda“ nugirstos žmonių kalbos.
M.Rimeikis nutarė reaguoti į tuos balsus – sukvietė tris Vilkyčiuose įregistruotas bendruomenes ir paragino imtis žygių.
Pasirašė ir vyro vardu
Vilkyčių centre esančioje maisto prekių parduotuvėje „Lietuvos ryto“ kalbinti žmonės pasidalijo į dvi stovyklas: vieni pasisakė už atsiskyrimą, kiti – prieš.
Pardavėja Dovilė Budvytytė jau pasirašė už naujos seniūnijos kūrimą. Jos argumentas – važinėdama blogais keliais laužo savo automobilį.
Moteris tikisi, kad už pinigus, gautus iš vėjo jėgainių, bus nutiesti geri keliai.
Melžėja Irena Lubienė džiaugėsi, kad naujos seniūnijos valdžia būtų arčiau jos namų. Ji atsiskyrimą taip stipriai palaiko, kad pasirašė ir savo vyro Sigito vardu.
Mokyklos direktorė Inga Kirkickienė taip pat už naująją seniūniją. Esą socialiai remtinoms šeimoms, prašančioms paramos, tenka autobusu dardėti iki Saugų.
Kiti parduotuvės lankytojai nebuvo taip džiaugsmingai nusiteikę.
„Ką čia kvailių ieško – kiek naujų valdininkų reikės išlaikyti!“ – stebėjosi šaškių žaidėja, senjorų turnyrų nugalėtoja 87 metų Irena Grauslienė.
Įžvelgė savanaudiškus kėslus
„Su sveiku protu kažkas ne taip. Gal atsiskyrimo sumanytojai tikisi patys sau asmeniškai susikrauti naudos iš vėjo jėgainių?“ – rėžė Judita Krevelienė, Vilkyčių mokyklos pirminės sveikatos priežiūros specialistė.
Naujoje seniūnijoje valdininkams reikėtų algas mokėti, dar ir patalpas tektų išlaikyti. O juk iki Saugų, kur jau yra seniūnija, – tik 7 kilometrai.
J.Krevelienė piktinosi, kad jos nuomonės niekas neklausė, – esą prašyti parašų buvo einama tik pas tuos, kurie dirba šios akcijos sumanytojų įmonėse.
Jos žiniomis, pasirašė tie, kurie yra skolingi parduotuvėms.
Per daug išlepino gyventojus?
Girdėdama ginčus apie atsiskyrimą Saugų seniūnė Anastasija Oželytė gūžčiojo pečiais. Esą Vilkyčiai niekada nebuvo pamiršti, ten nutiesta ir sutvarkyta daugiau kelių nei prie Saugų, dar ir gatvės apšviestos.
„Jei nebūtų kur pinigų dėti, būtų galima kurti seniūnijas.
Gal aš per daug žmones išlepinau? Kai vasarą buvo labai karšta, net kelius liepiau laistyti“, – svarstė seniūnė.
O štai Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis kitos nuomonės – 100 tūkstančių litų, kurių reikėtų naujam administraciniam vienetui, nėra didelė kaina už demokratiją. Esą reikia reaguoti į žmonių valią.
Kaimynė sekė automobilius
Vilkyčių atsiskyrimo šalininkai piktinosi, kad pinigai iš vėjo jėgainių fondo naudojami netinkamai.
20 tūkstančių litų buvo skirta Lankupių, Bundalų ir Grumblių kaimų keliams taisyti. O kodėl buvo išberta skaldos ir ant kelio šalia seniūnaičio Valdemaro Urbono namų bei žirgyno?
Seniūnaitis, kuris pasisako prieš atsiskyrimą, atstovauja trims iš penkių arčiausiai jėgainių įsikūrusių kaimų. Nuo Lankupių, Grumblių ir Bundalų namų iki devynių jėgainių – arčiau nei 1,5 kilometro.
V.Urbonas tikino, kad suremontuotu keliu beveik nesinaudoja. Jis pasamdė kaimynę, kuri stebėjo čia važiuojančius automobilius, – esą dauguma jų priklauso atsiskyrimo šalininkams.
Seniūnaitis įžvelgė neteisybę: „Iš pradžių mums niekas nepranešė, kad statomos jėgainės, nepaklausė nuomonės. O dabar, kai jėgainių savininkas sutiko mokėti, kažkas kėsinasi tai pasisavinti.“
Susiskaldė į stovyklas
V.Urbono prižiūrimame Lankupių kaime dabar oras įkaitęs nuo aistrų. Dviejų daugiabučių ant Minijos kranto gyventojai, dėstydami savo argumentus, vos nesusipešė. Naujos seniūnijos priešininkai įtarė, kad kažkam reikia šiltos valdiškos vietos.
71 metų Rozmarija Enzelienė baiminosi, kad parašų rinkimo akcijos rezultatus nulems tie, kurie gavę butelį už bet ką pasirašys.
Jos kaimynė 46 metų bedarbė Renata Kolbergienė peikė Šilutės savivaldybę. Esą savivaldybė ir taip skolose paskendusi, neturi iš ko algų mokėti: „Kam dar ta velnio seniūnija reikalinga?!“ Jai paprieštaravo Lankupių verslininkas Kazys Aleknas ir jo žmona Raminta. Sutuoktiniai – už naują seniūniją, kuri esą geriau tvarkytųsi.
Prie vėjo jėgainių Grumblių kaime gyvenantis 76 metų Antanas Gailius mano, kad naujos seniūnijos užsigeidė visą Šilutę valdantis žmogus. Bet kas jis, neatskleidė.
Antanas skundėsi, kad saulei šviečiant kenčia nuo šviesos muzikos, mat jo namas stovi vos 800 metrų nuo šiuolaikinių vėjo malūnų. Kas ta šviesos muzika? Pasirodo, tokią skleidžia šios jėgainės: „Kai jos sukasi, viskas mirga.“
Šilutės rajone pučia stipriausias vėjas
* Lietuvoje šiuo metu yra 116 vėjo jėgainių. Jos pagamina 6 proc. visos mūsų šalyje suvartojamos energijos. Pernai jos pagamino 559 tūkst. megavatvalandžių elektros energijos.
* Lietuva šiuo metu pagamina daugiau elektros energijos iš vėjo nei Latvija ir Estija, todėl mažai atsilieka nuo ES vidurkio – 8 proc. viso sunaudojamo elektros kiekio.
* Visi sausumos vėjo jėgainių statybos leidimai, numatyti išduoti iki 2020 metų, jau yra išdalyti.
* Investicijų į vėjo jėgaines atsiperkamumo laikas – 10–12 metų. Pradėjusioms dirbti jėgainėms nereikia daug priežiūros.
* 2004 metais Lietuvoje darbą pradėjo pirmoji Vydmantų parodomoji vėjo jėgainė.
* 1978 metais danų mokslininkai ištyrė, kad mūsų šalyje didžiausi vėjai pučia Šilutės rajone, todėl čia pradėjo dygti vėjo jėgainės.
