Nuo vasaros pradžios nafta atpigo trečdaliu. Dyzelinas ir benzinas kainuoja gerokai pigiau nei vasarą.
Užtat už dujas vairuotojai moka tiek pat. Kodėl?
Gal paslapčia susitarė?
Suskystintosiomis dujomis varomi automobiliai po truputį traukiasi iš Lietuvos, o jų vietą užima dyzeliniai automobiliai. Prieš 2008-ųjų krizę, kai naftos kainos rėmėsi į dangų, dujos buvo išeitis tiems, kuriems benzinas ar dyzelinas draskė kišenę.
Dujų įrangos meistrai vos spėjo suktis. Bet viskas greitai pasikeitė. Automobiliai tampa taupesni, tad ir dujomis varomų mašinų gatvėse lieka vis mažiau.
Užtat pačios dujos nė kiek nepinga, nors mažėjant paklausai taip turėtų būti. Pavyzdžiui, vidutinė automobilinių dujų kaina „Statoil“ tinkle šiuo metu siekia 2,38 litro už litrą. Tiek pat, kiek ir vasaros pradžioje, kai nafta kainavo trečdaliu daugiau.
Kai kurie rinkos analitikai įsitikinę, kad dėl to jau galima kreiptis į Konkurencijos tarybą, kuri turėtų ištirti, ar nėra kartelinio susitarimo.
„Dujų kaina rinkoje svyruoja daug mažiau nei benzino ar dyzelino“, – pripažino „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ Degalų kategorijos departamento direktorius Sigitas Raila.
Remontai seniai baigėsi
Dujų kaina vasarą netgi buvo pakilusi. Tuo metu aiškinta, kad remontuojamos gamyklos Rusijoje.
„Tačiau vėliau dujos turėjo atpigti“, – gūžčiojo pečiais Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė.
Deja, dujos nepigo, nors remontai Rusijos gamyklose ir baigėsi. Rusai vėl atsuko dujų čiaupą, bet kainų tai nepaveikė.
„Dujos mažiau reaguoja į kainų pokyčius, o jų savikaina nekinta taip, kaip kitų degalų“, – aiškino S.Raila.
Lenkai pajuto deficitą
Maždaug 70 procentų automobilinių dujų rinkos Lietuvoje užima „Orlen Lietuva“. Likusią dalį dalijasi importuotojai.
Tiek dujų gamintojai, tiek pardavėjai tikina esantys nekalti ir rodo į kaimynus: dujos nepigo ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje.
„Kad dujų kaina išliko beveik tokia pati, nulėmė priežastys ne Lietuvoje“, – sakė vienas degalų prekybos atstovas.
Lenkija yra stambi automobilinių dujų vartotoja, tačiau pati jų pasigamina tik 15 procentų, o likusią dalį importuoja iš Rusijos.
Užtat šios šalies naftos perdirbimo gamyklos pradėjo daugiau parduoti automobilinių dujų Ukrainai.
Čia paklausa padidėjo uždarius kelias gamyklas, kurių viena yra konflikto zonoje Rytų Ukrainoje.
Todėl Rusijos gamintojai šį rudenį mažiau dujų pardavė Lenkijai. Ši šalis per metus suvartoja 2,3 milijono tonų, o Lietuva – 180 tūkstančių tonų dujų.
„Kainas nulemia paklausos ir pasiūlos santykis. Ten, kur didesnis dujų poreikis, kaina kyla“, – sakė „Statoil“ tinklo atstovas.
Bet kažkodėl tai netinka Lietuvai, kurioje vartojimas krinta kas mėnesį, o kainos – tarsi įbestos.
