Trečiadienį oficialiai pradeda
veikti per 1,5 metų pastatytas apie 500 mln. litų vertės
suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Klaipėdoje. Gruodžio
3-oji kaip terminalo veiklos pradžios data yra įrašyta SGD
terminalo įstatyme.
Pasak energetikos ministro, terminalas dujas po truputį jau
tiekia, o jis pats vyksta į Klaipėdą įsitikinti, ar visi darbai
atlikti laiku.
„Jau po truputį dujas pumpuoja, pumpuoja jis jau keletą
savaičių. Klaipėdos miestas didžiąja dalimi tiekiamas iš
suskystintųjų gamtinių dujų terminalo. Taip pat darbinis procesas
vyksta. Aš vykstu į Klaipėdą įsitikinti, kad visos detalės
sujungtos, kad visi procesai vietoje ir kad mes įvykdėme
Vyriausybės nutarimą“, - trečiadienį LRT radijui sakė Rokas
Masiulis.
Nepaisant to, kad kol kas nenutiestas pagrindinis dujotiekis po
Kuršių marių dugnu, „Klaipėdos naftos“ teigimu, jo
infrastruktūra jau parengta naudoti. Įmonės atstovė Indrė
Milinienė BNS teigė, kad terminalas dujas gali tiekti, naudodamas
laikiną dujotiekį, paklotą ant marių dugno.
Per 2 metus pastatytas terminalo laivas-saugykla
„Independence“ į Klaipėdą atplaukė daugiau nei prieš
mėnesį, nuo to laiko vyko jo bandymai. Laivo užsakovė Norvegijos
„Hoegh LNG“ nuomoja laivą su įgula, teikia jo priežiūros ir
operavimo paslaugas.
Spalio pabaigoje į Klaipėdą atplukdytas bandomasis SGD
krovinys, o gruodžio pabaigoje Norvegijos „Statoil“ atplukdys
pirmąjį komercinį dujų krovinį. Per metus į Klaipėdos uostą
turėtų atplaukti 6-7 dujovežiai, kurie atgabens 540 mlrd. kubų
dujų.
Realiai tiekti dujas terminalas pradės nuo sausio. Pirmaisiais
metais terminalo pajėgumas sieks iki 1 mlrd. kubų, vėliau - apie 4
mlrd. kubų.
BNS kalbinti trijų Baltijos valstybių ekspertai teigia, kad SGD
terminalas sukuria prielaidą vieningai trijų valstybių rinkai,
tačiau reikės palaukti, kol Latvija įgyvendins trečiąjį ES
energetikos paketą ir liberalizuos rinką.
Ekspertų nuomone, tam rinkos užuomazgos šiuo metu jau
egzistuoja - pavyzdžiui, viena Estijos bendrovė jau perka dujas iš
Lietuvos, tačiau realiai dujų iš Klaipėdos SGD terminalo bus
galima įsigyti, kai Latvija supaprastins trečiųjų šalių
priėjimą prie tinklų. Jie taip pat neatmeta galimybės, kad Latvija
ir Estija galėtų gauti naudos iš SGD terminalo ir derybose su
Rusijos „Gazprom“.
Latvijos viešosios politikos centro „Providus“ energetikos
politikos tyrėjas Reinis Aboltinšas BNS teigė, kad Lietuva iš
esmės savo darbą padarė - panaikino fizinę Baltijos šalių
izoliaciją. Šiuo atžvilgiu liko tik praplėsti Klaipėdos-
Kuršėnų dujų jungties pajėgumą. Tačiau, anot eksperto, problema
lieka Latvijos politinė valia, kuriant bendrą liberalizuotą dujų
rinką.
„Žinoma, kitas dalykas yra politiniai signalai, kurie buvo
visiškai neteisingi ir priešingi pačiai dujų rinkos liberalizavimo
Latvijoje idėjai. Turiu omenyje energetikos įstatymo pataisas ir
„Latvijas gaze“ bandymus daryti įtaką vyriausybės ir politikų
sprendimų priėmimui. (...) Visa tai rodo, kad Latvijos valdžios
institucijų atstovai ir politikai daug kalba apie energetinę
nepriklausomybę, bet praktiškai jie elgiasi priešingai“, - BNS
teigė R.Aboltinšas.
„Štai kodėl aš sakyčiau, kad SGD terminalas gali turėti
didžiulę įtaką visoms trims Baltijos šalims, bet yra tam tikrų
trūkumų, su kuriais turime susitvarkyti prieš teigiant, kad
infrastruktūra gali funkcionuoti pagal visą savo potencialą“, -
pridūrė jis.
R.Aboltinšo teigimu, sklando gandai, kad Latvijos Ekonomikos
ministerija ruošia energetikos įstatymo pataisas, kurios iš esmės
liberalizuotų rinką ir panaikintų ankstesnius politikų sprendimus,
kurie, jo nuomone, liberalizavimą atidėjo. Tačiau naujų pataisų
projektų kol kas nematyti.
„Nors ir turiu patikimų šaltinių Ekonomikos ministerijoje,
deja, negaliu patvirtinti, kad yra energetikos įstatymo pataisų
projektas, kuris atvertų dujų rinką ir atskirtų „Latvijas
gaze“ iki 2017 metų balandžio. Svarbu Baltijos šalių partneriams
ir ypač Lietuvai parodyti gerą valią ir norą liberalizuoti dujų
rinką“, - BNS tikino Latvijos ekspertas.
Pasak jo, gandai, kad įstatymai keisis ir neaiškus teisinis
reguliavimas galėjo būti viena priežasčių, kodėl Lietuvos
bendrovės „Lietuvos energija“ ir „Epso-G“ paprašė
Vokietijos E.ON pusmečiui pratęsti „Latvijas gaze“ akcijų
pardavimo procesą.
R.Aboltinšas teigė, kad pagal dabartinius įstatymus realus
rinkos liberalizavimas bus tik 2017 metais, įgyvendinus trečiąjį
energetikos paketą, tačiau „Latvijas gaze“ licencijos jau dabar
suteikia galimybę prie dujų tinklų prieiti trečiosioms šalims.
„Mano nuomone, „Latvijas gaze“ išduotos komercinės veiklos
licencijos jau numato trečiųjų šalių prieigą prie gamtinių
dujų perdavimo sistemos ir dujų saugyklos. (...) Šiuo metu tarp
kelių ekspertų vyksta debatai, kad turime laukti, kol mūsų
nacionalinis operatorius „Latvenergo“ pateiks „Latvijas gaze“
prašymą įsigyti gamtines dujas iš kito pardavėjo, ir tai būtų
svarbus etapas, parodant, kad trečiosioms šalims turi būti suteikta
prieiga“, - aiškino „Providus“ atstovas.
Jis teigė manąs, kad Latvija gali gauti naudos iš SGD terminalo
derybose su „Gazprom“, tačiau tik jei pati „Latvijas gaze“
bus suinteresuota derėtis.
„Aš manau, kad poveikis yra politinis - tai yra atsiranda
galimybė, neaišku, ar jie patys galės naudotis. Jie ir patys negali
atsakyti, nes Latvijoje paketas neįgyvendintas, „Latvijas gaze“
garantuos dujų transportavimą į Estiją, šiandien dar atsakymo
neturim. Juo labiau, pralaidumas Latvijos-Lietuvos pasienyje dar
neišplėstas“, - kalbėjo R.Aboltinšas.
Buvęs Lietuvos energetikos ministras, dabar - nepriklausomas
konsultantas Arvydas Sekmokas taip pat mano, kad Baltijos šalys gali
išnaudoti SGD terminalą derybose su „Gazprom“. Pasak jo, bendros
rinkos formavimuisi reikia laiko, be to, būtina „kalbėti vienu
balsu“.
„Aš tą matyčiau, priklausomai nuo to, kiek pavyktų
įgyvendinti derybas vienu balsu. Tos derybos vienu balsu bent jau
leistų mūsų terminalą naudoti kaip spaudimo priemonę. Jeigu
derybininkai sakytų, kad štai, jūsų kaina ir štai dujų,
tiekiamų per terminalą, kaina (...), tada ta galimybė būtų
didesnė“, - aiškino A.Sekmokas.
A.Sekmokas bendrą Baltijos šalių dujų rinką vertina
skeptiškai. Pasak jo, bent jau kol kas sunku prognozuoti, ar
artimiausiu metu Latvija ir Estija susidomės SGD pirkimu iš
Klaipėdos terminalo.
Anot jo, neaiškus trečiojo energetikos paketo įgyvendinimas
Latvijoje bei vartotojų dujų atsargos Inčukalnio saugykloje
neleidžia daryti prielaidų, kad dujos bus perkamos iš Lietuvos.
„540 mln. kubų privalomas dujų kiekis yra, o visa kita yra
neplati galimybė. Jeigu vieną dujovežį užsakytų bendrai
vartotojai Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, tai jau būtų didelis
žingsnis bendros rinkos link“, - BNS sakė A.Sekmokas.
A.Sekmokas spėjo, kad dujų įsigyti iš Lietuvos gali siekti
Estijos bendrovė „Alexela Group“, tačiau patvirtintos
informacijos apie tai jis teigė neturintis.
„Eesti Energia“ reguliavimo santykių vadovas Andresas Troppas
(Andresas Tropas) patvirtino, kad šiuo metu bent viena Estijos
įmonė perka dujas iš SGD terminalo, nors ir nedideliais kiekiais.
„Žinau bent vieną Estijos bendrovę, kuri jau šiandien perka
dujas iš Lietuvos. Kiekiai, kuriais šiuo metu prekiaujama, yra
maži, nes regioninė dujų rinka yra labai jauna ir yra įvairių
klausimų, kuriuos reikia išspręsti prieš tarpvalstybinei prekybai
tampant aktyvesnei. (...) Tikimės, kad netrukus Baltijos šalys
galės išnaudoti visą Klaipėdos SGD terminalo potencialą“, - BNS
teigė A.Troppas.
Anot jo, nors dujų tranzitas iš Lietuvos į Estiją jau dabar
įmanomas, tačiau padėtį palengvintų skaidri trečiųjų šalių
prieiga prie Latvijos dujų tinklų.
„Jau dabar tranzitas iš Lietuvos per Latviją į Estiją yra
įmanomas, nors sąlygos nėra palankios. Žinoma, Latvijos dujų
rinkos atvėrimas ir skaidrus trečiųjų šalių prieigos taisyklių
nustatymas (...) būtų labai sveikintinas“, - teigė Estijos
atstovas.
Lietuva tikisi, kad terminalas taps regioniniu ir dujomis
aprūpins Estiją ir Latviją, o vėliau, iki 2019 metų nutiesus
dujotiekį į Lenkiją, juo būtų galima dujas iš SGD terminalo
tiekti Lenkijai ar kitoms Europos valstybėms.
SGD terminalas oficialiai pradeda veikti gruodžio 3-ąją, o
realiai dujas tiekti pradės nuo sausio. Pirmaisiais metais terminalo
pajėgumas sieks iki 1 mlrd. kubų, vėliau - apie 4 mlrd. kubų.
Pagal „Litgas“ ir Norvegijos „Statoil“ sutartį, penkerius
metus Lietuvai kasmet bus tiekiama 540 mln. kubų dujų, o jei bus
poreikis, „Litgas“ dujas pirks pagal neįpareigojančias sutartis.
Dalis trečiadienį oficialiai
pradėjusio veikti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo
Klaipėdoje dujotiekio - po Kuršių marionis - turėtų būti baigtas
iki kitų metų pavasario, teigia „Klaipėdos naftos“ vadovas.
Anot Manto Bartuškos, kol šis dujotiekis nenutiestas, bus naudojamas
laikinas vamzdis ant marių dugno.
„Šiuo metu dar yra įrengiamas vamzdis po Kuršių mariomis,
kuris turėtų būti baigtas galbūt iki antrojo kitų metų
ketvirčio, tačiau sistema pilnai yra veikianti ir ji užtikrinta
laikinuoju vamzdynu, kuris yra saugus, inžineriškai patikrintas. Ir
šiai dienai mes jau esame išdujinę apie 20 mln. kubų dujų į
sistemą, kas užtikrina, kad sistema pilnai veikia“, -
trečiadienį žurnalistams Klaipėdoje teigė M.Bartuška.
Vokietijos bendrovė „PPS Pipeline“ laiku - iki šių metų
rugpjūčio - nespėjo nutiesti 2,4 km ilgio dujotiekio po marių
dugnu - nuo laivo-saugyklos iki kranto, tačiau nutiesė 20 km ilgio
dujotiekį ant žemės.
Anot M.Bartuškos, tik prieš kelias dienas „Klaipėdos nafta“
gavo licenciją ir oficialiai tapo SGD terminalo operatore.