Diplomatinė V.Putino katastrofa. Maskva skelbia dujų karą Europai. Tokie vertinimai pasklido Rusijai pranešus apie tai, kad ambicingasis „South Stream“ projektas nebebus įgyvendinamas.
Dujotiekis tarp Rusijos ir Pietų bei Vidurio Europos valstybių pradėtas tiesti.
Darbai vyko ne tik pačioje Rusijoje, bet ir Serbijoje, Bulgarijoje. Įsteigta aibė bendrų įmonių kitose valstybėse, pavyzdžiui, Austrijoje. Tačiau dabar viskas žlunga. Kodėl?
Kliūtis. Europos Komisija jau seniai šnairai žvelgė į tokias Rusijos ambicijas. Briuselis nereikalavo nutraukti dujotiekio tiesimo, tačiau siekė, kad jo veikla atitiktų Trečiojo ES energetikos paketo normas.
Tai reiškė, kad iki 50 procentų „South Stream“ pajėgumų gali panaudoti ne „Gazprom“, o nepriklausomi dujų tiekėjai. O tie pajėgumai – tai 63 milijardai kubinių metrų dujų kasmet.
Net 4,5 mlrd. dolerių (dabartiniu kursu – 12,5 mlrd. litų) – tokie reikalavimai jau investavusiems rusams nepatiko ir jie priešinosi. Tad galiausiai EK ėmė spausti valstybes, per kurių teritoriją driekiasi dujotiekis.
Vieną tokių valstybių Rusija ir pasirinko kaip taikinį: paskelbta, kad statybos įstrigo dėl Bulgarijos kaltės – ši šalis nesuteikė leidimo tiesti dujotiekio Juodosios jūros dugnu. Tačiau atrodo, kad ši kliūtis – tik priežastis pranešti apie projekto laidotuves.
Pinigai. Agentūros „Interfaks“ šaltinis Briuselyje vakar aiškino, kad Maskvai patogu mesti kaltinimus mažytei Bulgarijai, bet iš tiesų pats „South Stream“ projektas tapo visiškai nenaudingas tuo metu, kai pasaulio rinkose smarkiai krinta energijos išteklių kainos.
Su tuo sutiko ir kompanijos „East European Gas Analysis“ vadovas Michailas Korčemkinas.
Jo nuomone, pingant naftai ir dujoms sprendimas nebeinvestuoti į dujotiekį padės pagerinti paties koncerno „Gazprom“ finansinę padėtį.
Kita vertus, dujų koncernui vien artimiausioms investicijoms reikėjo skolintis iš Vakarų bankų apie 14 mlrd. eurų. Kai Rusijai paskelbtos sankcijos, tokių pinigų surasti tikrai neįmanoma.
Grasinimai. Yra ir kitų nuomonių. Antai „Sberbank Investment Research“ analitikas Valerijus Nesterovas dėstė, kad dujotiekis buvo labai reikalingas visoms valstybėms, per kurias jis turėjo driektis, tačiau koją pakišo sprendimus priimantys „nelabai patyrę Briuselio biurokratai“.
Anot šio eksperto, besidarbuojančio Rusijos valstybei priklausančio banko įmonėje, ES neleido Maskvai įgyvendinti projekto politiniais sumetimais dėl įvykių Ukrainoje, užtat tai gali pakenkti papildomam dujų tiekimui į Europą.
Tiesa, Rusijos energetikos ministerija vakar tikino, kad visi įsipareigojimai Europai dėl dujų tiekimo tikrai bus vykdomi.
Laimėtojai. Žlugus projektui „South Stream“ išties labiausiai gali džiaugtis ukrainiečiai.
Mat Rusija ir toliau bus priversta per šią valstybę tiekti dujas Vidurio ir Rytų Europai.
Kijevas jau paskelbė pasirengęs didinti transportavimo apimtį.
Turėtų būti patenkinti ir turkai, mat „Gazprom“ paskelbė tiesianti dar galingesnį dujotiekį į šią šalį greta jau egzistuojančio „Blue Stream“, o ateityje juo dujos turėtų keliauti ir iki Graikijos. Ankarai tai naudinga vien todėl, kad rusai sutiko jau dabar sumažinti tiekiamų dujų kainą mainais už bendradarbiavimą.
Jeigu dujos tekės į Graikiją, vėliau bus galima planuoti ir atšakas į kitas šalis – Serbiją, Bulgariją, Vengriją. Tačiau toks planas sunkiai suvokiamas protu.
„Visiškai nesuprantama, ką laimėtų „Gazprom“, įtraukęs į schemą dar ir turkus. Jeigu dujotiekis iš šios valstybės toliau bus tiesiamas į ES šalis, Trečiojo energetikos paketo reikalavimas įsileisti nepriklausomus tiekėjus vis viena bus taikomas“, – svarstė kompanijos „RusEnergy“ partneris Michailas Krutichinas. (ELTA, „Rbc.ru“, LR)
