Siūlo iš viso atsisakyti projekto
Kaip jau skelbėme, Rusija atsisakė dujotiekio „Pietų srautas“ („South Stream“) – vieno iš stambiausių savo projektų, kurio geopolitinė reikšmė jau iš pat pradžių buvo didesnė už ekonominę.
Po konflikto su Ukraina Europos Sąjunga visiškai užblokavo projekto įgyvendinimą, ir dabar vietoje „South Stream“ koncernas „Gazprom“ ruošiasi tiesti vamzdį į Turkiją, kad bent iš dalies galėtų atsisakyti tranzito per Ukrainą ir pasinaudoti tuo, kas jau pareikalavo virš 25 mlrd. dolerių investicijų, rašo Jurijus Barsukovas ir Olga Mordiušenko Rusijos laikraštyje „Kommersant“. Beje, ekspertų nuomone, geriau visai atsisakyti projekto: Turkija bendrovei „Gazprom“ gali tapti problemišku vartotoju.
V. Putinas: „Nenorit - nereikia“
Kaip savo vizito Turkijoje metu sakė Vladimiras Putinas, Rusija negali nutiesti dujotiekio „South Stream“ priešinantis Europos Komisijai ir Bulgarijos valdžiai neduodant leidimo [tiesti dujotiekį], ir todėl projekto atsisako.
Tokiu būdu, „Gazprom“ atsisako vieno iš stambiausių ir brangiausių projektų savo istorijoje po aštuonerius metus trukusių derybų, paruošiamųjų darbų ir begalinių ginčų su ES, rašo leidinys. Vietoje jo „Gazprom“ nuties į Turkiją to paties pralaidumo dujotiekį, kuris buvo numatytas dujotiekiui „South Stream“ – 63 mlrd. kubinių metrų per metus.
„Jeigu Europa jo [projekto] nenori įgyvendinti, reiškia, tada jis nebus įgyvendintas“, - padarė išvadą V.Putinas po derybų su Turkijos premjeru Recepu Tayyipu Erdoganu. Anot jo, Rusija „nukreips energetinius išteklius į kitus pasaulio regionus, tuo pačiu spartindama ir greičiau įgyvendindama projektus, susijusius su suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD)“.
Rusijos prezidentas pridūrė, kad Bulgarija, spaudžiama ES ir JAV, rudenį uždraudusi bendrovei „Gazprom“ vykdyti projekte numatytus darbus, praras 400 mln. eurų tiesioginių pajamų, kurias ji galėjo gauti vien tik iš dujų tranzito. „Jeigu jau Bulgarija nebeturi galimybės elgtis kaip suvereni valstybė, tai tegul jie nors pareikalauja iš Europos Komisijos pinigų už negautą naudą“, - pasiūlė jis.
„Gazprom“ vėjais paleido 400 milijardų
Dėl Bulgarijos valdžios sprendimo „Gazprom“ atsidūrė sunkioje padėtyje, kadangi visi paruošiamieji darbai prieš pradedant tiesti dujotiekio dalį Juodąja jūra jau buvo atlikti, vamzdžiai pirmajai linijai jau buvo pagaminti ir dalis jų nugabenta į Varną, kur jų jau laukė vamzdžių klojimo laivas.
Bet svarbiausia tai, kad dujų transportavimo sistemos išplėtimas Rusijos Federacijoje rengiantis tiesti „South Stream“ vertinamas maždaug 1 trilijonu rublių, iš kurių daugiau kaip 400 mlrd. „Gazprom“ jau išleido. Be to, ši bendrovė išleido beveik 5 mlrd. eurų sutartims, susijusioms su projekto jūrine dalimi.
Galų gale, Rusijos valdžia nusprendė kaip alternatyvą nutiesti vamzdį į Turkiją – antrą pagal dydį bendrovės „Gazprom“ eksporto rinką, kur vartojimas, skirtingai nei Europos Sąjungoje, didėja.
Toliau priklausys nuo Ukrainos sistemos
„Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris pareiškė, kad 14 mlrd. kubinių metrų naujuoju dujotiekiu gaus pati Turkija (vietoj dujų, kurios dabar tiekiamos per Ukrainą). Dar apie 50 mlrd. kubinių metrų „Gazprom“ tikisi patiekti „į Turkijos ir Graikijos pasienį, kur bus įrengtas perdavimo punktas“. Tokiu būdu, pagal „Gazprom“ versiją, netgi naujo varianto dujotiekis leis atsisakyti tranzito per Ukrainą tiekiant dujas Turkijai, Graikijai ir, tikriausiai, Bulgarijai.
Kaip parodė šių metų praktika, tiekti dujas Slovakijai, Austrijai ir Vengrijai (pastačius jungtį) „Gazprom“ gali ir dujotiekiu „Nord Stream“, kuris nutiestas Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Vokietiją. Tačiau Serbija, nedidelės Vakarų Balkanų valstybės ir trečioji pagal dydį „Gazprom“ rinka – Italija – kaip ir anksčiau priklausys nuo Ukrainos dujų transportavimo sistemos (DTS), kurios atsisakymas ir buvo pagrindinis monopolininko tikslas statant „South Stream“, sakoma straipsnyje.
Ukraina visada buvo kategoriškai nusistačiusi prieš „South Stream“, kuris galėjo sumažinti jos DTS vertę, o ES priešinimasis projektui pastaraisiais mėnesiais didžia dalimi buvo susijęs su Briuselio noru palaikyti Kijevą.
Dabar Ukraina gauna svarų kozirį derybose tiek su „Gazprom“ , tiek su potencialiais investuotojais į jos pačios DTS. Sprendžiant pagal dabartinės Ukrainos vyriausybės poziciją, dabar Kijevas dar aktyviau stengsis pakeisti nusistovėjusią dujų tranzito tvarką, pavyzdžiui, perkeldamas rusiškų dujų perdavimo-priėmimo taškus prie Rusijos-Ukrainos sienos. Šie nesutarimai gali dar labiau padidinti dujų tranzito į ES riziką, ir derybose teks dalyvauti tarpininkams iš Europos (iki šiol tokį vaidmenį atliko Europos Komisija), mano straipsnio autoriai.
Maršrutą slepia
Vamzdis į Turkiją, patikslino A.Mileris, bus visiškai naujas projektas, kuriame gali dalyvauti vietiniai investuotojai. Pasak jo, jūrinė dalis prasidės nuo kompresorinės stoties „Russkaja“ („South Stream“ ir jau seniai eksploatuojamo iš Rusijos į Turkiją Juodosios jūros dugnu nutiesto dujotiekio „Blue Stream“ pradinio taško). „Gazprom“ kol kas nesako, koks bus maršrutas. Ekspertų nuomone, pigiau yra atsisakyti jau suprojektuoto „South Stream“ maršruto ir nutiesti dujotiekį lygiagrečiai dujotiekiui „Blue Stream“, likusią jo dalį nutiesiant Turkijos teritorija.
Akcininkų likimas - neaiškus
Visiškai atviras lieka klausimas dėl dabartinių „South Stream“ jūrinės dalies akcininkų – kompanijų „Eni“, „EdF“ ir „Wintershall“, kurių įsigytų akcijų kiekis yra 50 proc. minus viena. Jos jau patyrė išlaidų šiai projekto daliai. Ne visiškai aiški ir situacija su konkursais, kurie jau buvo organizuoti.
Rusijos vamzdžių gamybos kompanijos 2014 metų sausį laimėjo konkursuose 50 proc. visų tiekimo apimčių pirmajai iš keturių vamzdyno šakų (35 proc. atiteko OMK (Jungtinei metalurgijos kompanijai), 15 proc. – Ižoros vamzdžių gamyklai „Severstal“), o kovą – 60 proc. tiekimo apimčių antrajai šakai (35 proc. užsakymų gavo OMK, 25 proc. – „Severstal“).
Bendra pirmojo konkurso sutarčių suma buvo apie 1 mlrd. eurų (įvertinus ir Vokietijos kompanjos „Europipe“ tiekimus), antrojo – 800 mln. eurų (40 proc. gavo Japonijos konsorciumas „Marubeni-Itochu & Sumitomo“). Į leidinio paklausimą „Severstal“ atstovas tik pabrėžė, kad gamykla įvykdė visus tiekimo įsipareigojimus pagal pirmojo konkurso rezultatus (patiekta 100 tūkst. tonų vamzdžių). OMK ir SST („South Stream Transport AG“ – viena iš dviejų įkurtų bendrų įmonių dujotiekiui tiesti jūros dugnu -Red.) į leidinio klausimus neatsakė.
Turkija – nelengva derybininkė
„Projektas jau iš pat pradžių neatrodė orientuotas į papildomų įplaukų generavimą, todėl jo atsisakymą investuotojai sutiks palankiai, jeigu tik „Gazprom“ nenurašys jau esamų investicijų“, - sako Konstantinas Čerepanovas iš UBS (tarptautinės finansinių paslaugų įmonės – Red.).
Rusijai dabartinėje situacijoje reikėtų išvis atsisakyti tokio didelio dujotiekio, įsitikinęs Valerijus Nesterovas iš „Sberbank Investment Research“. Jo manymu, „Gazprom“ tapo „savo nelankstumo įkaitu“, nenorėdama daryti nuolaidų vartotojams, kurie, savo ruožtu, buvo „stipriai politiškai įsipareigoję“.
Ekspertas pažymi, jog nuo pat projekto pradžios daug kas jį kritikavo, kadangi beveik visi privalumai buvo Europos pusėje, o Rusija savo sąskaita užtikrino dujų tiekimo patikimumą. Naujo vamzdžio tiesimo į Turkiją klausimas, priduria V.Nesterovas, buvo aptarinėjamas seniai.
Tačiau, jo nuomone, rusiškų dujų paklausa Turkijoje labai neišaugs: ši šalis stengiasi išlaikyti apsirūpinimo dujomis pusiausvyrą, pirkdama jas iš įvairių šaltinių, tarp jų, iš Azerbaidžano, Irano ir pasirūpindama SGD. Tuo tarpu Rusija, eksperto nuomone, pasirinkdama Turkijos variantą, neapsidraudžia nuo tranzito rizikos: Ankara nebuvo lengvai sukalbama derybininkė, ne kartą keitė savo poziciją ir žlugdė susitarimus.
Brangi avantiūra
Vladimiras Mylovas, Rusijos politikas, partijos „Demokratinis pasirinkimas“ pirmininkas, buvęs Energetikos ministro pavaduotojas savo komentare radijo stoties „Echo Moskvy“ svetainėje pateikia savo požiūrį į susiklosčiusią situaciją.
Iš tikrųjų niekas „Pietų srauto“, deja, neatsisakė – ši brangi avantiūra bus įgyvendinama kaip ir buvo numatyta, tiktai dabar įėjimo šalimi bus ne Bulgarija, o Turkija (Stambule nuspręsta statyti naujai pavadintą dujotiekį į Turkiją, kurio pralaidumas vis tie patys 63 milijardai kubinių metrų per metus, taip kad čia tos pačios asilo ausys, tik iš profilio), rašo politikas.
Turkijos svajonė pildosi
Dar gegužę V.Putinas kalbėjo, kad jeigu Bulgarija spyriosis, „mes rasime šalį – ne ES narę“ tam, kad užtikrintume įėjimą į sausumą iš Juodosios jūros vietoj Bulgarijos. Tokia „šalis – ne narė“ geografiškai yra tik viena, ir štai su ja galų gale susitarė.
Turkija seniai svajojo sujungti visus tranzitinius rusiškų dujų srautus, ir štai dabar ji tokią galimybę gavo.
Turkija – žymiai sunkesnis partneris, negu Ukraina su savo žemais tranzito tarifais. Pavyzdžiui, Turkija visada atkakliai siekė būti dujų, transportuojamų per jos teritoriją, perpardavinėtoja – mes patys iš jūsų perkame rusiškas dujas, o paskui perparduodame Europai.
Galima laukti blogiausio
Kadangi sutarties sąlygos dėl naujo dujotiekio tiesimo per Turkiją neskelbiamos, o Turkijos vyriausybė yra be galo pragmatiška ir, gerai suprasdama, į kokią sunkią situaciją dabar pateko V. Putinas su „Pietų srautu“, ko gero, nusiteikusi kiek tik įmanoma išsukinėti jam rankas (apie 6 procentų nuolaidą dujoms, tiekiamoms pagal galiojančias sutartis, jau paskelbta, o kadangi Rusija tiekia Turkijai apie 30 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, ši nuolaida - tai maždaug 700 mln. dolerių nuostolių per metus), iš tos sutarties galima laukti pačio blogiausio.
Viešųjų ryšių sumetimais nusprendė paskelbti ne kad „Pietų srautas“ paprasčiausiai nukreipiamas iš Bulgarijos į Turkiją, o kad „mes neva atsisakome „Pietų srauto“ apskritai“. Tai padaryta tam, kad visos proputiniškos jėgos Europoje galėtų užkaukti su triguba jėga „Ajajai, dievulėliau, kas gi čia darosi, dabar gi mes sušalsim be rusiškų dujų, Putine mielasai, gelbėk, padėk!!!“ Atitinkama „piaro“ ataka, esu tikras, jau parengta, nors iš tikrųjų niekas nesikeičia, įsitikinęs V. Mylovas.
Vertė Bulgariją investuoti
Tvirtindamas, kad Bulgarija prarado 400 mln. eurų metinių pajamų iš tranzito, V.Putinas užmiršta paminėti, kad jis, šiaip jau bandė priversti Bulgariją investuoti jau šiandieną ir savo vieną milijardą eurų į „Pietų srauto“ ruožo, tiesiamo per Bulgarijos teritoriją, statybą, šitokiu būdu apmokant visokių Putino Tymčenkų honorarus, prieš ką centro dešinės partija GERB, vadovaujama Boiko Borisovo, pagrįstai paprieštaravo: klausykite, jūs mus verčiate investuoti savo milijardą eurų į jūsų dujotiekį, tai duokite garantijas, kad jis bus reikalingas, užpildytas, ir mes gausime tuos 400 eurų iš tranzito, kuriuos jūs mums žadate.
Bandė įpiršti V.Putino bankų kreditą
Ne, tokių garantijų „Gazprom“ nebuvo pasirengęs duoti. V. Putino 400 mln. eurų Bulgarijai egzistuoja tik kalbose, o štai iš Bulgarijos reikalavo gana konkretaus ir gana didelio indėlio į „Pietų srautą“. Ir dar bandė, šelmiškai merkdami akį, įpiršti bulgarams šiems tikslams vieno iš V.Putino bankų kreditą, ir dar duoti uždirbti jiems iš šito. Tipiška V.Putino apgaulė. Tai dėl klausimo apie bulgarų suverenitetą, jo turėjimą ar neturėjimą.
Lapkritį virš „Pietų srauto“, ir taip jau įšaldyto Europos Komisijos iniciatyva, susikaupė debesys: Bulgarijoje oficialiai buvo suformuota nauja vyriausybė su Boiko Borisovu priešakyje, seniai jau oponavusi šitam dujotiekiui, o čia dar viešai ėmė spardytis svarbiausias šio projekto „Gazprom“ partneris, naujasis Italijos kompanijos „Eni“ (turinčios 20 proc. „Pietų srauto“ akcijų) vadovas Claudio Descalzi, pareiškęs, jog kategoriškai nesutinka su „Gazprom“ paskelbtu projekto vertės padidinimu nuo 16 iki 23,5 mlrd. ir pagrasinęs, kad „Eni“ pasitrauks iš projekto.
Nuties už dyką
Lapkričio 24 dieną A.Mileris susitiko su C.Descalzi Sočyje ir, matomai, bandė jį įkalbėti sutikti su išlaidų padidinimu, bet, sprendžiant iš visko, tai nedavė rezultatų – tad nusprendė tęsti projekto įgyvendinimą jau įvyniotą į naują apvalkalą, kad atsikratytų senų nesukalbamų partnerių.
Naudą šioje situacijoje gauna Turkija, kadangi iki jos visiškai už dyką nuties naują didelį dujotiekį, kurio pralaidumas 63 mlrd. kubų per metus, ji dar ir milijardinę nuolaidą dujoms gaus (nekalbant apie tikėtinas slaptas papildomas Rusijos premijas dėl pasiekto susitarimo, apie kurias mes nežinome). Be to, Turkija atsiduria naujų dujotiekių, einančių į Europą, susikirtimo taške – dabar aktyviai dirbama prie projekto TANAP, pagal kurį dujos į Europą bus tiekiamos iš Azerbaidžano, o taip pat, galimas daiktas, iš Turkmėnijos, Kurdistano ir Irano. Turkija tampa galingiausiu Pietų Europos dujų tranzito centru, ir dar didžia dalimi už dyką - V.Putino pastangomis ir Rusijos mokesčių mokėtojų pinigais.
Patikėkite, Turkija - žymiai sunkesnis, kaprizingesnis ir nesukalbamesnis tranzito partneris, negu Ukraina. Ukraina ateityje atrodys tik žiedeliai, kai mes pamatysime, kad iškeitėme tranzito priklausomybę nuo jos į priklausomybę nuo žymiai sudėtingesnio partnerio. Taip kad kas yra kvailiai šioje situacijoje, jūs galite padaryti išvadą patys. V. Putinas vėl visus aplošė, baigia savo komentarą V. Mylovas.
