Net trylikos Lietuvos miestų gyventojai vartoja suskystintąsias dujas, kuriomis arba šildosi namus, arba ruošia maistą.
Šios dujos į talpyklas atgabenamos dujovežiais. Į šią rinką bando įsiterpti ir „Klaipėdos nafta“, valdanti Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą.
Dujų tiekėjai aiškino, kad techniškai įmanoma naftos dujas pakeisti gamtinėmis iš terminalo. Juo labiau kad pastarosios pigesnės.
Kainuotų mažiau
Kai kuriuose šalies miestuose naudojamos suskystintosios dujos yra pagamintos perdirbant naftą, o į Klaipėdą atplukdomos gamtinės.
Tačiau vienas dujas pakeisti kitomis nėra sunku, nes tokių pavyzdžių yra kitose šalyse.
„Išties yra galimybių pakeisti miestuose šildyti ir maistui ruošti naudojamas dujas į SGD. Toks sprendimas, tikėtina, būtų pigesnis ir būtų mažiau teršiama aplinka“, – sakė „Klaipėdos naftos“ atstovė Indrė Milinienė.
Anot jos, dujų keitimas iš vienos rūšies į kitą populiarus Lenkijoje. Į šią šalį SGD dujos patenka iš Belgijos, Olandijos, Rusijos.
Lietuva taip pat norėtų parduoti laivu atgabentas dujas lenkams. Apie tai jau būta pokalbių su kai kurių miestų atstovais. Tačiau dujų pirkėjų galima rasti ir šalies rinkoje.
Buvo tapę įkaitais
Gyventojai, naudojantys suskystintąsias dujas, nesyk skundėsi tapę tiekėjų įkaitais. Mat šias dujas šalies miestams tiekia tiktai dvi bendrovės – „Saurida“ ir „Suskystintos dujos“.
Prieš dvejus metus Mažeikių gyventojai šiurpo gavę naujas sąskaitas. Kainos išaugo kelis kartus, o tiekėjai net nepaaiškindavo gyventojams priežasčių.
„Mes esame tarsi įkaitai, nes daugiau nėra jokių alternatyvų“, – sakė mažeikiškis Antanas Jurkevičius.
Į šį miestą suskystintąsias dujas tiekia privati bendrovė „Saurida“. Ši įmonė kelis kartus be jokio paaiškinimo pakėlė dujų kainas ir abonementinį mokestį. Miesto valdžia tik skėsčiojo rankomis, nes nieko negalėjo padaryti.
Tiesa, dabar dujų kainos sumažintos. Įsikišus Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, jos pagaliau pradėtos reguliuoti.
Provincijos gyventojai mano, kad pirkdami dujas iš SGD terminalo bent jau galės būti tikri dėl stabilių kainų.
„Mes tikrai nieko prieš dujas iš terminalo. Būtų gerai, jei jos iki čia būtų atgabentos dujovežiais. Žinoma, reikia skaičiuoti, lyginti kainas. Bet kodėl gi ne?“ – svarstė mažeikiškis.
Be to, Mažeikius sujaudino žinia, kad „Saurida“, kuri tiekia dujas dar į dešimtį miestų, susidūrė su bėdomis. Bendrovė bando išvengti bankroto, tad mėgina pertvarkyti savo struktūrą.
„Tikiuosi, kad nepaliks mūsų be dujų. Bet tai rodo, kad reikia daugiau alternatyvų“, – teigė Mažeikių gyventojas A.Jurkevičius.
Ar apsimokėtų investuoti?
Dujos iš „Independence“ kol kas negali pasiekti minėtų miestų, nes pats terminalas dar neturi prieigos prie sausumos.
Bet po poros metų dujos galėtų pasiekti juos.
Pasak bendrovės „Klaipėdos nafta“ atstovės, nors miestų vadovai ir nesikreipė dėl tokios galimybės, tuo susidomėjo verslas.
„Kreipėsi įmonės, kurios galėtų tiekti dujas šiems miestams“, – sakė atstovė.
Kaip „Lietuvos rytui“ teigė bendrovės „Suskystintos dujos“ technikos direktorius Valdas Budukevičius, techniškai įmanoma iš terminalo gabenti dujas į pavienius miestus dujovežiais.
„Ši idėja jau seniai buvo gvildenama. Juk gamtinės dujos yra pigesnės“, – sakė V.Budukevičius. Tačiau abejonių kelia mažėjantis dujų vartojimas Lietuvoje, o mažesni miestai ir taip jau baigia pereiti prie biokuro.
Tad valstybei neapsimokėtų investuoti į įrangą. „Vežti dujas vien tik dėl viryklių tikrai neapsimokėtų“, – sakė „Suskystintų dujų“ technikos direktorius.
Planuojama, kad suskystintosios dujos iš terminalo bus tiekiamos nuo 2016 metų pabaigos, nes bus statoma antžeminė dujų skirstymo stotis.
Kiek tai kainuotų? Pakaktų tik dujinimo infrastruktūros kiekviename mieste, o papildomos investicijos, „Klaipėdos naftos“ apskaičiavimu, galėtų siekti 1–2 milijonus litų.
