Laivu „Saturn“ iš Stokholmo uosto į Klaipėdą atplukdytų transformatorių jau laukia Lietuvai strategiškai svarbaus energetikos tilto „Nord Balt“ statytojai krante. Be jų negalėtų veikti nuolatinės srovės keitiklio įrenginiai, prie kurių bus prijungta ir naujoji elektros perdavimo linija Klaipėda–Telšiai.
Švedijos Liudvikos mieste kompanijos ABB pagaminti įrenginiai yra nestandartinių gabaritų. Jų ilgis siekia septynis, o aukštis – penkis metrus. Kiekvienas sveria apie 196 tonas. Sumontuotų paskirties vietoje, alyvos pripildytų „Nord Balt“ transformatorių svoris padidės iki 250 tonų.
Šie „Nord Balt“ įrenginiai bus pastatyti Kiškėnų kaime, šalia jau rekonstruotos Klaipėdos transformatorių pastotės. Ten iš viso veiks trys tokie 700 megavatų galingumo įrenginiai. Ketvirtasis transformatorius bus atsarginis.
Ne taip paprasta sunkiasvorę įrangą nugabenti į reikiamą vietą. Švedijoje transformatoriai buvo užkelti ant specialios platformos, kurią iki Stokholmo vilko traukinys, judėjęs ne didesniu nei 40 kilometrų per valandą greičiu.
Transportininkai taip pat suko galvas, kaip laivu į Lietuvą atplukdytus transformatorius iškrauti Klaipėdos uoste ir nugabenti juos į Kiškėnų kaimą. Tinkamiausia vieta rasta pietinėje uosto dalyje – Malkų įlankoje, prie įmonės Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) krantinių.
„Viena mūsų veiklos krypčių – nestandartinių gabaritų įranginių krova. Esame kilnoję ir sunkesnių apie 200 tonų sveriančių krovinių“, – pažymėjo KKT generalinis direktorius Vaidotas Šileika.
Iškelti iš laivo "Saturn" transformatoriai bus sudėti ant 35 metrų ilgio ratinės platformos ir vežami per miestą – Jūrininkų prospektu, Lipkių ir Švepelių gatvėmis. Kelių ir transporto instituto specialistai nerekomendavo sunkiasvorių „Nord Balt“ įrenginių gabenti per Vilhelmo kanalą nutiestu 24 metrų ilgio tiltu.
Todėl krovinius atplukdęs laivas buvo prišvartuotas ne Smeltės pusiasalyje įrengtame erdvesniame KKT terminale, o kitame, kuris yra mažesnis. Malkų įlankos terminale iškrautų transformatorių nereikės gabenti per Vilhelmo kanalą.
Kita problema – Klaipėdos uoste nėra kranų, galinčių pakelti „Saturn“ atgabentus krovinius. Rasta išeitis – elektros įrenginius kraus iš Lenkijos atvilktas milžiniškas plaukiojantis kranas „Maja“, kurio keliamoji galia siekia 300 tonų.
Iš Danijos laivo trečiadienį pradėti krauti transformatoriai bus gabenami į Kiškėnų pastotę ketvirtadienį ir penktadienį.
Trečiasis transformatorius į Malkų įlankos terminalą pasieks kitais metais. Laivais bus plukdomi ir kitokie, lengvesni energetikos jungties įrenginiai, sveriantys apie 110 tonų. Iš viso numatyti keturi laivų reisai. KKT specialistai, kuriuos tarptautinio projekto „Nord Balt“ logistai pasirinko strateginiais partneriais, tikina, jog techninių problemų kraunant nestandartinių gabaritų įrangą Klaipėdos jūrų uoste nebus.
„Jau įsigijome naują 124 tonų keliamosios galios kraną – jis kitą savaitę bus atplukdytas į mūsų terminalą“, – kalbėjo V.Šileika.
Kitame Centriniame Klaipėdos terminale vasarą ne kartą lankėsi elektros kabelį per Baltiją tiesiantis laivas „Topaz Installer“. Jūros dugnu klojamos dvi gretutinės jungtis – į povandeninius vamzdžius įleisti kabeliai užkasami.
Daugiau kaip 900 kilometrų ilgio kabelį pagaminę Švedijos įmonės ABB specialistai tvirtina, kad juo bus galima naudotis 30 metų. Kabelių sistema atlaikys ne mažesnę kaip 300 kilovoltų įtampą.
Per Baltijos jnutiesto 123 milimetrų skersmens kabelio vertė sieks 270 mln. eurų. (932 mln. litų). Viso Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemų operatorių („Litgrin“ ir „Svenska rafnat“) įgyvendinamo tarptautinio projekto kaina – 552 mln. eurų ( 1,9 mlrd. litų).
Jau įsibėgėję elektros energijos importo ir eksporto tilto per jūrą tiesėjai tęsia Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo (SGD) statytojų pradėtą darbą – naujos jungtys Lietuvai padės išsivaduoti nuo vienintelio tiekėjo Rytuose priklausomybės, kurti bendrają Rytų Baltijos ir Skandinavijos šalių elektros rinką.
Numatoma elektros jungties „Nord Balt“ atidarymo pradžia – 2015 gruodis.
